Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žiūrėjimas iš šono dar niekada nebuvo toks artimas

    Filmas "Blue is the warmest color" (angliškas pavadinimas), "La vie d'Adèle - Chapitres 1 et 2" (prancūziškai, originalas) - įstabus, naujausias režisieriaus Abdellatif Kechiche darbas, gimęs iš komiksų tipo knygos, kupinas įstabios aktorių Léa Seydoux bei Adèle Exarchopoulos darbas, su fantastiškai intymiomis kadruotėmis, nepaprastai įtraukiančiomis į filmo siužetą.



    Nepaisant gana keisto pasirinkto pavadinimo anglų kalba (kaip fotografuojanti, niekaip negaliu sutikti, kad mėlynos spalvos kelvinai bent kuo gali pasirodyti šilti), filmas - vertas dėmesio.
    Su šiuo filmu visai netyčia atšvenčiau jonines ir to nesigailiu. Tai vienas iš retų ne azijietiškų filmų, kurie gali sau leisti trijų valandų trukmę, vietomis prailgti tyčia, norint pabrėžti ilgo laukimo jausmą. Vienas tų filmų, kurie gali sau leisti atvirą diafragmą, visiškai išsiliejusį foną, fokusuojant į žmogų. Vienas tų filmų, kurie fantastiškai natūraliai ir intymiai įamžina valgantį, miegantį, einantį žmogų.
    Ne veltui filmas iš tolo dvelkia gyvenimu - pasak oficialių pareiškimų, skriptas aktorėms tebuvo duotas vieną kartą, ir jį perskaičius buvo pasiūlyta užmiršti tikslius dialogus ir scenas atkartoti "savais žodžiais". Keletas scenų buvo nufilmuota visai ne vaidinimų metu - valgymas, miegas - judant iš vienos vietos į kitą. Filmas atrinktas iš daugiau nei 800 valandų juostos.


    Tas žmogiškas detalus paprastumas, neperdažyti, o dažniausiai - ir visai nesidažę veidai, režisieriaus rankomis nudažyti meniški plaukai - visai tai jau nuneša į gyvenimą.
    Filmas netinka ne tik vaikams - netinka, ko gero, ir daugumai labai konservatyvių žmonių, atsižvelgiant tiek į sekso scenų kiekį, tiek į faktą, kad visas filmas - apie dvi įsimylėjusias merginas. Paliečiantis ir stereotipus apie jas, iš visų įmanomų pusių, ir gana žaviai atskleidžiantis, kokią aistrą viena mergina gali jausti kitai.
    Pats sekso scenų pasirinkimas ir atskleidimas - gana provokuojantis ir sulaukęs aštrios kritikos, kaip ir didžių liaupsių. Bet galų gale mane jis visgi įtikino, nors to ir nesitikėjau. Tikslas įgyvendintas.
    Personažai - realūs, žmogiški, dvi merginos iš skirtingų vietų, planetų, skirtingo amžiaus. Viena jau seniai suvokusi, kad ją traukia tik merginos, kita tik vis priliečianti tokį suvokimą ir pradžioje pati jo besigėdijanti. Personažai tokie tikri, kad filmui pasibaigus ne tik jautiesi nugyvenęs jų dviejų gyvenimą, jauti, kad istorija tęsiasi toliau, matai, kaip veikėjos gyvena, ką jos veikia, kas jas ištinka ar gali ištikti.
    Keistai romantiškas, provokuojančiai seksualus, intymiai realus ir paliečiantis tiek tuos, kurie mano besijaučią visiškai patogiai tokio filmo draugijoje, tiek, ir gal netgi labiau - tuos, kuriems tat nauja ar nepriimtina. Todėl pirmiausia gal būtent tiems žmonėms ir pasiūlyčiau šį filmą. Pasiūlyčiau visiems, trokštantiems pažinti kito pasaulį. Visiems, trokštantiems naujų potyrių. Visiems, kuriems įdomu, kuo šis filmas unikalus, nes jis yra unikalus.
    Pelnęs galybę apdovanojimų, tarp jų ir Kanuose, IMDB įvertintas aštuonetu - aš šaučiau ir daugiau - beprotiškai maloniai ilgas, neprailgstantis, kai to nereikia, suteikiantis nuostabų laukimo įspūdį, fantastiškai įamžinantis bėgantį ir žmones keičiantį laiką, svarbiausia - įamžinantis meilę, kuri, iš vienos pusės - visiškai kitokia, nei mes įpratę ją matyti, bet galiausiai - gal ir tokia pat.
    Filmas pastato į beprotiškai intymią akistatą su pačia meile, tarsi ištraukdamas žmogaus jausmą, kurio jis nesugebėjo apibūdinti žodžiais, į paviršių, duodamas pažiūrėti, kaip tat atrodo iš šono. Ir žiūrėjimas "iš šono" dar niekada nebuvo toks artimas.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…