Furgonėlis Dangaus

Pakylu kažkur aukštai... Viskas kaip per sapną... Tranki, mane „vežanti“ muzika... Į viršų pakeltos vienkartinės alaus stiklinės, iš jų besitaškantis gėrimas... Nepatenkintas žemos merginos šūksnis necenzūriniais žodžiais... Scena... Kažkur gatvėje kerzais spardomas vaikis, užaugęs Rusijoj... Balti raišteliai... Skustagalviai, besiruošiantys futbolo varžyboms kaip pradinukai mokykloj: pieštukai, peiliai, sąsiuviniai, lazdos... Minia juodai apsirengusių paauglių... Kelnės, apkarstytos grandinėmis ir lenciūgais... Gerklinis balsas, žviegiantis į dainos taktą... Naktis. Galima gyventi ritmu, kuriame nėra miego. Kuriame nėra tolerancijos, nėra kitos šalies piliečių, nėra nei taip nei ne, apskritai nėra nieko, tik pats pirmasis asmuo.

įkelsiu buvusiame puslapyje dalimis gulėjusį apsakymą. Kadangi nebėra kategorijų, nerizikuosiu kelti dalimis - kad labai neužgriozdintų naujojo tinklaraščio.

Ir pagaliau tinklaraštis ima gyvėti ir atsigauti - tikiuosi, nenuviliu senųjų skaitytojų, tikiuosi, negasdinu ir naujųjų ;> Valio!

... fotografijos.

Taigi, matyt ta proga, kad šiandien, nors ir ne virtuvėje, turėjau progos susipažinti su Prancūzijos virtuvės šefu, ir ta, kad nesenai teko matyti porą serialų, rimtai susijusių su maisto gaminimu, nutariau pasigaminti iš namie turimų ingridientų maisto, kuris skanus žiūrėti į jį. Na o štai ir jis: Jei yra klausimų ir panašiai, (pastabų, pagyrimų), tai laukiu ;> Sulapnojau visą lėkštę, jaučiuosi karalienė. Bet net gaila tokį grožį pačiai valgyti, geriau gaminti kitiems. Iš to noro nufotografuoti dar užmiršau į maistą ridėti geltonų paprikų skiltelių, kurios buvo labai gražiai supjaustytos: taip jau būna, kai nori pasipuikuoti ;> Visa Jūsų, Cielo/Elfai.

Ne visada privalu turėti priežasčių kodėl reikia kažką daryti, kartais užtenka neturėti priežasčių, kodėl nedaryti ./' *** Pasverti, ar faktas, jog kažką pasakei  yra vertesnis negu to, ką pasakei , reikšmė.

Sveiki gyvi visi, kurie pastaruoju metu mane matė ir ne. Čia vyko įvairiausios abra-kadabros su mano asmeniniu blogu, jo kėlimas iš vienos vietos į kitą, ir kėlimas dar kažkur, šiam bei tam nepavykus, ir galiausiai atsidūriau čia. Blogas vis dar pasiekiamas nuoroda http://www.cielo-van.tk Blogą rašau vis dar Aš. Tačiau šįsyk pamaniau, kad įdomu būtų nebesikapstyti senuose įrašuose, ir iš vienų vietų į kitas nebekelti to amžino didžiulio blogų bagažo, ir tiesiog pradėti. Nebe ten, kur kadais pradėjau, bet nė ką ne prasčiau. Jei kažkam nepatinka blogo išvaizda ar tai, kad ko nėra, pakentėkit. Taip pat bus galima atkapstyti keletą labiau dominančių įrašų iš duombazės. Laikui bėgant pora apsakymų sugrįš į puslapį, taip pat kaip ir kai kurie eilėraščių ciklai, manau. Išvaizda bus dar ilgai žaidžiama, kol rasiu joje savo tinklaraštį, manau. Bet visgi, neišlepkim. Labai jau daug privilegijų maniškiame buvo, pats metas priimti paprastumą. Taigi: Kas pasiilgo, atsiprašau už tinklara...