Furgonėlis Dangaus

Yra dviejų rūšių narkotikai: narkotikai ir utopiniai narkotikai. Šiandien mano interesą patraukė būtent pastarieji. Idėja įrašui kilo jau senokai, tik vis gromuliavosi ir artikuliavosi, ir dar dabar nėra sustojusi to daryti, jos sakiniai, išraiškos ir mintys kinta kiekvieną sekundę. Narkotikų utopija - ajaveska (neįmanoma rasti, kaip tai vadinama lietuviškai, originalas ayahuasca ) ir žolė ( marihuana:   indiga ir sativa ). Dvi stebuklingos, natūralios, priklausomybės nekeliančios, šventosios žolės. Veik tokios šventos, kad baigia tapti visiškai mainstream'u , tokios sveikos ir lengvos, kad jau veik ne narkotikai, jų poveikis, mat, ne tik nežalingas, bet ir tampa vaistu nuo visų įmanomų ligų (taip, net ir psichologinių). Visi dalykai turi pliusų ir minusų, absoliučiai visi, ir todėl vien tikėjimas, kad kažkas turi tik vieną iš tų pusių, pats savaime yra neblaivus ir nesveikas. Pro rožinius akinius žiūrėti į  verdamas ar smilkstančias haliucinogenines medžiagas yr...

Ne visada privalu turėti priežasčių kodėl reikia kažką daryti, kartais užtenka neturėti priežasčių, kodėl nedaryti ./' *** Pasverti, ar faktas, jog kažką pasakei  yra vertesnis negu to, ką pasakei , reikšmė.

Sveiki gyvi visi, kurie pastaruoju metu mane matė ir ne. Čia vyko įvairiausios abra-kadabros su mano asmeniniu blogu, jo kėlimas iš vienos vietos į kitą, ir kėlimas dar kažkur, šiam bei tam nepavykus, ir galiausiai atsidūriau čia. Blogas vis dar pasiekiamas nuoroda http://www.cielo-van.tk Blogą rašau vis dar Aš. Tačiau šįsyk pamaniau, kad įdomu būtų nebesikapstyti senuose įrašuose, ir iš vienų vietų į kitas nebekelti to amžino didžiulio blogų bagažo, ir tiesiog pradėti. Nebe ten, kur kadais pradėjau, bet nė ką ne prasčiau. Jei kažkam nepatinka blogo išvaizda ar tai, kad ko nėra, pakentėkit. Taip pat bus galima atkapstyti keletą labiau dominančių įrašų iš duombazės. Laikui bėgant pora apsakymų sugrįš į puslapį, taip pat kaip ir kai kurie eilėraščių ciklai, manau. Išvaizda bus dar ilgai žaidžiama, kol rasiu joje savo tinklaraštį, manau. Bet visgi, neišlepkim. Labai jau daug privilegijų maniškiame buvo, pats metas priimti paprastumą. Taigi: Kas pasiilgo, atsiprašau už tinklara...