Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Gruodžio, 2013

foto-nesigėdijimas

Fotografija man - toks geras milijonas dalykų, iš kurių ji ir susideda. Man turbūt pats svarbiausias kiekvienos nuotraukos faktorius yra apčiuopiamas tikrumas.
Yra estetinių nuotraukų, kurios, visi žinome, yra suvaidintos. Tačiau kai kurios iš jų savo darbą atlieka taip gerai, kad žiūrėdamas į jas jauti apčiuopiamą jausmą, ir jis numaldo mintį, kad tai yra suvaidinta.|
Man fotografija - ne tik estetika, bet ir savotiškas subjektyvus įamžinimas, dokumentacija, ir nuotraukos, neturinčios didžiulės estetinės vertės man gali būti tokios pat lygios, kaip ir ją turinčios. Savo tikrumu.
Nesigėdiju kadrų, kurie galėjo turėti geresnę ekspoziciją, kompoziciją. Jei matau, kad tai vienintelis mano kadras, ir jei iškirpsiu iš jo šono ten kažkieno pasimaišiusią ranką, jis taps prastesnis, bet jis kažką tokio, kažką polaroidinio, momentinio ir tikro turi, galiu drąsiai juo dalintis. Nes, galų gale, man fotografija - mėginimas užfiksuoti jausmą.

Realybės Šou "Greitasis autobusas", trečia dalis

Apie ką kalbasi greituosiuose autobusuose?

Man teko didžiulė garbė išmėginti važiavimą greituoju autobusu 5G, maršrutu Rygos st. - Saulėtėkis. Šį naują netikėtą dalyką išmėginau darbo dieną, apie 15h.
Pirmiausiai pamėginau išsitraukti fotoaparatą. Tai truko labai ilgai. Dar kažkur per tą laiką kažkas, nesakydamas, kad nori išlipti, ėmė galingai stumdytis ir vos neišvirtau iš autobuso atbula. Bet ką jau čia pyksi.
Fotoaparatą traukiausi geras tris minutes ir jo atgal nebesugebėjau įsidėti iki sekančio išlipimo į lauką. Būna.
Šiaip važiavimas buvo galingas. Nežinau, ar dėl to, kad nuo rygos nelabai daugiau kas taip tiesiai važiuoja iki saulėtekio. Užtat važiavau su kilniu tikslu fotografuoti žmogų ir tuo rezultatu esu baisiai patenkinta.
Taigi, apie ką žmonės šnekasi greituosiuose autobusuose?



Pabrėžiu, kad moterų balsai dažniausiai girdisi geriau. Ir žinoma, visa kita priklauso nuo to, kur sėdi arba stovi. Tiek šiandien šios rubrikos.

Įrašas

Panašu, mūsų kalėdos šiemet bus truputį kaliforniškos. Negaliu patikėti, kad garso fone skalbia skalbimo mašina. Taip, pagaliau!
Jei tie keisti žmonės, kurie mane čia "seka" mato šį įrašą, tai Augustei ir Ilmai linkiu gražių gražių gražių kalėdų, jei iki jų nesusitiksim.

Vakar vakare buvau Hobito antros dalies kino seanse. Multikino jau išmoko elgtis su kietesne HFR įranga, o ir filmas nufilmuotas mandriau, sakiau, daugiau į tokius neisiu, baisu :D
Vieną kartą metuose galima ir pareiti pėsčiomis dėl Hobito. Dėl Hobito verta.

Realybės šou "Greitasis Autobusas", Antra dalis

Taigi, žinau, gerieji žmonės, nerašiau ilgai. Tam būta įvairių priežasčių: sirgimai, projektai, patirtys autobusuose ir ne autobusuose (supraskite, tos autobusuose yra tiesiog per daug sukrėčiančios). Dar šįryt ieškojau nuotraukos, iliustruojančios greituosius autobusus internete, ir pagalvojau, kad fotografas turi būt tikras durnius, kad tai darytų. Nueini į archyvus ir susirandi kažką, ir va, jau Tavo.
Per tą laiką, kol nerašiau, stotelėse mačiau daug išsiskyrimų. Pradėjau galvoti apie savo moralines normas, taip pat. Priverstinis kontaktas su daug neaiškių žmonių autobusuose verčia susimąstyti, kaip arti jų norėtum būti kitomis sąlygomis.
Nors trūks plyš būna pikta, kai esi stumdomas ir panašiai, nė karto ant nieko neriktelėjau ir neišsikroviau, kaip tatai daro autobuso keleiviai (kai kurie), net nebūdami tikri, kuris žmogus pradėjo stūmimo grandinę, kurios neįmanoma atsekti, pasirinkę vieną auką ir pareiškę "nesistumdykit, gerai" ar dar ką panašaus.  Taip pat tai leidžia…

Apie 2.99 kainuojančius pasirinkimus (žiedo istorija)

Pirmą sykį gyvenime nusipirkau žiedą, nes nesugebėjau parduotuvėje jo nusiimti. Nieko tokio, jis kainavo viso labo 2.99. Kai pagalvoji, kaina nedidelė, ne baisiai daug praradau. Bet ir žiedas nepatinka.

Todėl sekančią dieną ėmiau ir pagalvojau: nereikia matuotis žiedų, kurie yra "šiaip sau". Nes tai gali prilipti visam gyvenimui.
Kaip jau supratot, turbūt tai ne tiek labai apie žiedus, kaip apie mūsų pasirinkimus. Esu linkusi mokytis iš mažų dalykų.
Esu "už" naujoms galimybės ir išbandymams, bet, neseniai suvokiau, esu visa galva "prieš" jei jų griebiamasi su "šiaip sau" motyvacija. Mūsų impulsyvūs pasirinkimai visada mus kažkur nuveda. Jei nesversime jų, jei darysime tik todėl, kad "šiaip sau", jie gali nuvesti ne į pačias geriausias vietas.
Apskritai, manau, nieko daryti nereiktų šiaip sau. Šiaip sau gyventi, šiaip sau dirbti, šiaip sau bendrauti. Nes tokį gyvenimą nugyvenęs turbūt ir jautiesi nugyvenęs tokį "šiaip sau" gyv…