Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Lyčių lygybė ir smurtas šeimoje

Šiandien viename dideliame USA forume aptikau diskusiją, kuri yra dovana, duodanti dar ir dar (the gift that keeps on giving, taip skant). 
Klausimas forume skambėjo taip: jei moteris muša vyrą, ar jis turi teisę suduoti jai smūgį gindamasis?
Iš tos diskusijos supratau keletą dalykų:
1) Žmonės nežino, kas yra savigyna 2) žmonės nežino, kas yra lyčių lygybė 3) žmonės nežino/nesupranta etikos normų kurias reprezentuoja esami įstatymai.
Truputis USA statistikos, kadangi ir diskusija vyksta USA forume:
Lokaliai:
2017m. Baton Rouge, LA, įvykdyta 14 žmogžudysčių, siejamų su smurtu šeimoje. Tai yra 19% teritorijoje iš viso įvykdytų žmogžudysčių. Penktadalis. 10 iš 14 aukų šeimose smurtas buvo praneštas anksčiau.  USA mastu: Pagal FBI, moteris šeimoje patiria smurtą kas 15 sekundžių.Kas ketvirta moteris ir kas septintas vyras kenčia nuo stipraus smurto šeimoje. Besidomintiems, iš tikrųjų labai daug įvairios statistikos galima rasti Bureu of Justice puslapyje.

Kaip žmogus, kuris nesupranta, kaip…
Naujausi įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...

Ar žmogus jums iš dešinės yra durų kilimėlis?

Stating the facts: dabar yra trečia valanda ryto, aš negaliu nustoti isteriškai juoktis (dėl ko vos nepaždinau butiokės), įsipilti atsigerti ir užsirūkyti. Jau kaip ir galvojau eiti miegoti, bet išbudina.
Pritariant teorijai, kad žmogus nėra durų kilimėlis, ir ant jo nereikia leisti kam nors nuolat lipti ir lipti (net jei atsiprašo), galima daryti išvadą, kad kiekvienas žmogus save gerbiančio žmogaus akyse praeina trial'ą. Tiksliau, arba praeina, arba ne.
Pažįstu žmonių, kurie neduoda antro šanso. Pažįstu žmonių, kurie neduoda trečio šanso. Tačiau aš esu kantrus žmogus. Visą gyvenimą svarsčiau, ką tokio turi padaryti žmogus, kad niekad jam nebeatrašyčiau, su juo nesusisiekčiau, palaidočiau jį savo akyse. Porą kartų gyvenimas tėra atsakęs į šitą klausimą.
Pirmą kartą, kai po 10-ties metų emotional abuse galiausiai suvokiau, kad ne cool yra bendrauti su žmogum, tada pusmečiui ar metams dingti, atsirasti ir vėl bendrauti lyg niekur nieko. Meluoti, kad tikrai ryte dar kalbėsimės, jei…

Deinstitucionalizacija Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?

Intro
Aš žinau, ką veikiau praėjusią vasarą. O ar žinai Tu? Praėjusi vasara buvo itin reikšminga mano gyvenime. Aplink vyko daug ir visko. Tačiau reikšmingiausi dalykai nutinka neprašyti ir netyčia. Taip atsitiko ir liepos gale, kuomet LiPSA (Lietuvos studentų psichologijos asociacija) puslapyje buvo paskelbta, kad, tuo metu man negirdėtas vardas - Ugnė Grigaitė - ieško pagalbos transkribuojant interviu savo magistro darbui, kuris, be abejo (kad jau paskelbtas LiPSA), privalėjo kažkaip būti susijęs su psichologija.
Ugnės Grigaitės atliktas tyrimas Lietuvoje yra beprecedentis ir aprėpiantis be galo daug sferų: žmogaus teises, įskaitant ir neigaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, deinstitucionalizaciją, jos vyksmą ir/ar stagnaciją šalyje, specialistų požiūrį į psichikos sveikatą ir protinę bei fizinę negalią.
Žmogaus teisių situacija ir pagalbos kokybė savarankiško gyvenimo namuose žmonėms su proto ir/ar psichosocialine negalia Vilniuje: gerųjų praktikų pavyzdž…

On Repeat

Geras post-rockas, ligoninės lova ir nieko neveikimas iki išprotėjimo. Visa tai laukiant, kas bus toliau, kokių naujienų gausiu, ką man pasakys šįsyk. Ar vėl išgirsiu tuos pačius žodžius, kurie mano būsenoje nusako tik kelis lašus didžiulėse balose? Ar ir vėl nusivilsiu, užsikėlusi savo viltis aukštyn? Sunku jų neužsikelti, kai matai, kad dėl tavęs iš tikrųjų kažką daro. 
Geras post-rokas, ligoninės lova ir nieko neveikimas iki išprotėjimo. Nieko neveikdamas imi darytis selfius, nuolat dezinfekuoti auskarus - ir šiaip prie jų lįsti. Imi skaityti tą ne visai įdomią Diuma knygą, kurios nė iš tolo nepalyginsi su muškietininkais, bent jau ties 80-imtu puslapiu. Datulių valgymas. Absoliučiai netyčinis rant'as su mama, kuris yra geriausia, kas man nutiko šį mėnesį, nes kai prasikapstai pro šūdą ir vienas kito gynybines sienas, imi šį tą suprasti. O kartais ir tikrai daug suprasti.

Uždek žvakes

Uždek žvakes už savo geriantį kaimyną
Uždek žvakes už gatvėje matytą šlubčiojantį vyrą
Uždek žvakes už teką vandenį, lai tyras
Jis pasiekia tuos, kam labiausiai reikiaUžeki smilkalus už tuos kurie kovoja
Už tuos, kurie jau baigia pasiduoti
Uždek žvakes už be mamos augantį vaiką
Uždek žvakes, tik tiek kartais tereikiaUždek žvakes už tuos, kurie dar rūpi
Kurie rūpėt dar gali, vaikšto grindiniu
Uždek žvakes už tuos, kurie į tavo akies obuolį pažiūrį
Žinos, kad už juos uždegei žvakesUždek žvakes ir šok kartu su vėju
Tegu jis nuneša kam reikia tavo šokį
Smilkyki smilkalus ir melski Dievą
Už tuos, kurie gyvi, už tuos, kuriems dar reikia Dievo.