Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...
Naujausi įrašai

Ar žmogus jums iš dešinės yra durų kilimėlis?

Stating the facts: dabar yra trečia valanda ryto, aš negaliu nustoti isteriškai juoktis (dėl ko vos nepaždinau butiokės), įsipilti atsigerti ir užsirūkyti. Jau kaip ir galvojau eiti miegoti, bet išbudina.
Pritariant teorijai, kad žmogus nėra durų kilimėlis, ir ant jo nereikia leisti kam nors nuolat lipti ir lipti (net jei atsiprašo), galima daryti išvadą, kad kiekvienas žmogus save gerbiančio žmogaus akyse praeina trial'ą. Tiksliau, arba praeina, arba ne.
Pažįstu žmonių, kurie neduoda antro šanso. Pažįstu žmonių, kurie neduoda trečio šanso. Tačiau aš esu kantrus žmogus. Visą gyvenimą svarsčiau, ką tokio turi padaryti žmogus, kad niekad jam nebeatrašyčiau, su juo nesusisiekčiau, palaidočiau jį savo akyse. Porą kartų gyvenimas tėra atsakęs į šitą klausimą.
Pirmą kartą, kai po 10-ties metų emotional abuse galiausiai suvokiau, kad ne cool yra bendrauti su žmogum, tada pusmečiui ar metams dingti, atsirasti ir vėl bendrauti lyg niekur nieko. Meluoti, kad tikrai ryte dar kalbėsimės, jei…

Deinstitucionalizacija Lietuvoje: misija (ne)įmanoma?

Intro
Aš žinau, ką veikiau praėjusią vasarą. O ar žinai Tu? Praėjusi vasara buvo itin reikšminga mano gyvenime. Aplink vyko daug ir visko. Tačiau reikšmingiausi dalykai nutinka neprašyti ir netyčia. Taip atsitiko ir liepos gale, kuomet LiPSA (Lietuvos studentų psichologijos asociacija) puslapyje buvo paskelbta, kad, tuo metu man negirdėtas vardas - Ugnė Grigaitė - ieško pagalbos transkribuojant interviu savo magistro darbui, kuris, be abejo (kad jau paskelbtas LiPSA), privalėjo kažkaip būti susijęs su psichologija.
Ugnės Grigaitės atliktas tyrimas Lietuvoje yra beprecedentis ir aprėpiantis be galo daug sferų: žmogaus teises, įskaitant ir neigaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, deinstitucionalizaciją, jos vyksmą ir/ar stagnaciją šalyje, specialistų požiūrį į psichikos sveikatą ir protinę bei fizinę negalią.
Žmogaus teisių situacija ir pagalbos kokybė savarankiško gyvenimo namuose žmonėms su proto ir/ar psichosocialine negalia Vilniuje: gerųjų praktikų pavyzdž…

On Repeat

Geras post-rockas, ligoninės lova ir nieko neveikimas iki išprotėjimo. Visa tai laukiant, kas bus toliau, kokių naujienų gausiu, ką man pasakys šįsyk. Ar vėl išgirsiu tuos pačius žodžius, kurie mano būsenoje nusako tik kelis lašus didžiulėse balose? Ar ir vėl nusivilsiu, užsikėlusi savo viltis aukštyn? Sunku jų neužsikelti, kai matai, kad dėl tavęs iš tikrųjų kažką daro. 
Geras post-rokas, ligoninės lova ir nieko neveikimas iki išprotėjimo. Nieko neveikdamas imi darytis selfius, nuolat dezinfekuoti auskarus - ir šiaip prie jų lįsti. Imi skaityti tą ne visai įdomią Diuma knygą, kurios nė iš tolo nepalyginsi su muškietininkais, bent jau ties 80-imtu puslapiu. Datulių valgymas. Absoliučiai netyčinis rant'as su mama, kuris yra geriausia, kas man nutiko šį mėnesį, nes kai prasikapstai pro šūdą ir vienas kito gynybines sienas, imi šį tą suprasti. O kartais ir tikrai daug suprasti.

Uždek žvakes

Uždek žvakes už savo geriantį kaimyną
Uždek žvakes už gatvėje matytą šlubčiojantį vyrą
Uždek žvakes už teką vandenį, lai tyras
Jis pasiekia tuos, kam labiausiai reikiaUžeki smilkalus už tuos kurie kovoja
Už tuos, kurie jau baigia pasiduoti
Uždek žvakes už be mamos augantį vaiką
Uždek žvakes, tik tiek kartais tereikiaUždek žvakes už tuos, kurie dar rūpi
Kurie rūpėt dar gali, vaikšto grindiniu
Uždek žvakes už tuos, kurie į tavo akies obuolį pažiūrį
Žinos, kad už juos uždegei žvakesUždek žvakes ir šok kartu su vėju
Tegu jis nuneša kam reikia tavo šokį
Smilkyki smilkalus ir melski Dievą
Už tuos, kurie gyvi, už tuos, kuriems dar reikia Dievo.

Stockholmo sindromas (II)

1973m. Švedijos spaudoje buvo išskirtiniai. Norrmalmstorg banko apiplėšimas sulaukė didžiulio pasaulio susidomėjimo. Švedijoje tai buvo pirmoji įkaitų krizė, visą laiką tiesiogiai transliuota per nacionalinę Švedijos televiziją. Tolimesnis įvykių tyrinėjimas padėjo pamatą dar negirdėto psichologinio sutrikimo atradimui, nagrinėjimui, terminas Stockholm syndrome was coined, o netrukus po to visame pasaulyje ėmė aidėti panašūs atvejai, įvykę kitose šalyse, kurių aukoms iki tol, galbūt, netgi buvo klijuojamos fanatikų ar nevispročių etiketės. Iki kol pasaulis sužinojo, kad tai yra būsena. Stockholmo sindromas egzistuoja, yra tyrinėjamas ir aiškinamas, juo sergantiems žmonėms dabar jau yra teikiama pagalba ir nuo jo yra sėkmingai pasveikstama.
Tiems, kas nepamena, kas tai per daiktas, siūlau užmesti akį į pirmąjį mano įrašą apie šį sindromą. O aš, tuo tarpu, tesiu toliau.

Norrmalmstorg skvere esantis penkių aukštų pastatas šiandien yra įžymybė. Jį karūnuoja Stockholmo sindromo gimimo vie…

Nostalgiškai

Jausmas keistas, kai atrandu kažką naujo, ypač, jei tai - fantastika (ir gera fantastika), ir negaliu su I tuo pasidalinti. Yra tiek obsesijų, kurios manęs su niekuo taip nesieja, kaip su ja. Kartais to ryšio be galo trūksta, jo niekas nepakeičia ir niekas neatperka...
Bet tuo pačiu aš stoviu kitame laido gale ir žinau, kad galutinai nukirpau laidus pati aš, nes jie buvo nesveiki, nes jie nebuvo to verti. Nes žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime, nekuria atskiro el.pašto, kuriuo susirašinėtų tik su tavimi. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime atrašo, pakelia telefoną skambučio metu, bent kartais. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime neužmiršta, kad gyvenimais reikia dalintis po lygiai.