Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Realybės šou "Greitasis Autobusas", Antra dalis

Taigi, žinau, gerieji žmonės, nerašiau ilgai. Tam būta įvairių priežasčių: sirgimai, projektai, patirtys autobusuose ir ne autobusuose (supraskite, tos autobusuose yra tiesiog per daug sukrėčiančios).
Dar šįryt ieškojau nuotraukos, iliustruojančios greituosius autobusus internete, ir pagalvojau, kad fotografas turi būt tikras durnius, kad tai darytų. Nueini į archyvus ir susirandi kažką, ir va, jau Tavo.
Per tą laiką, kol nerašiau, stotelėse mačiau daug išsiskyrimų. Pradėjau galvoti apie savo moralines normas, taip pat. Priverstinis kontaktas su daug neaiškių žmonių autobusuose verčia susimąstyti, kaip arti jų norėtum būti kitomis sąlygomis.
Nors trūks plyš būna pikta, kai esi stumdomas ir panašiai, nė karto ant nieko neriktelėjau ir neišsikroviau, kaip tatai daro autobuso keleiviai (kai kurie), net nebūdami tikri, kuris žmogus pradėjo stūmimo grandinę, kurios neįmanoma atsekti, pasirinkę vieną auką ir pareiškę "nesistumdykit, gerai" ar dar ką panašaus. 
Taip pat tai leidžia man apmąstyti žmones, kurie tokiais autobusais nevažiuoja ir laukia ramesnių. Iš dalies taupo savo sveikatą ir ramybę (anksčiau prieš sėsdama į greituosius nusirengdavau paltą, nes galvojau kad tapsiu prakaito upeliu ir išgaruosiu pro apatinį durų tarpą), iš kitos pusės, yra išlepę? Daug klausimų, daug klausimų. Beje, skaudžiai pastebėjau, kad tuo pačiu 2G autobusu važiuojant ryte į stoties pusę ir į Baltupių pusę, Baltupiams skauda labiau. Pramoninis rajonas plius kolegija, profesinė ir Romeris (kurį, beje, galvoje visada tariu kaip "Riomeris" ir pastebėjau, kad taip darau, nes greituosiuose įrašytų stotelių pavadinimuose tikrai galima girdėt labiau Riomerį nei Romerį. Va tai Tau ir taisyklingumas!
Yra ir gerų, nebūtinai vien su greitaisiais susijusių žinių: vakar savanorių prospekte mačiau akląjį su keistu paprastu pulteliu rankoje, kurį, kaip supratau, paspaudus, garsiai pasigirsta stovinčio autobuso/troleibuso maršrutas (taip ir nesupratau, iš pultelio, iš transporto priemonės ar dar velnias žino kur). Žiauriai jėga.
Šią savaitę vieną dieną net buvau įsipiršusi į kursioko mašiną (ai vis tiek jam pakeliui). Nes žinot... Tie greitieji...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...