Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Realybės šou "Greitasis Autobusas", Antra dalis

Taigi, žinau, gerieji žmonės, nerašiau ilgai. Tam būta įvairių priežasčių: sirgimai, projektai, patirtys autobusuose ir ne autobusuose (supraskite, tos autobusuose yra tiesiog per daug sukrėčiančios).
Dar šįryt ieškojau nuotraukos, iliustruojančios greituosius autobusus internete, ir pagalvojau, kad fotografas turi būt tikras durnius, kad tai darytų. Nueini į archyvus ir susirandi kažką, ir va, jau Tavo.
Per tą laiką, kol nerašiau, stotelėse mačiau daug išsiskyrimų. Pradėjau galvoti apie savo moralines normas, taip pat. Priverstinis kontaktas su daug neaiškių žmonių autobusuose verčia susimąstyti, kaip arti jų norėtum būti kitomis sąlygomis.
Nors trūks plyš būna pikta, kai esi stumdomas ir panašiai, nė karto ant nieko neriktelėjau ir neišsikroviau, kaip tatai daro autobuso keleiviai (kai kurie), net nebūdami tikri, kuris žmogus pradėjo stūmimo grandinę, kurios neįmanoma atsekti, pasirinkę vieną auką ir pareiškę "nesistumdykit, gerai" ar dar ką panašaus. 
Taip pat tai leidžia man apmąstyti žmones, kurie tokiais autobusais nevažiuoja ir laukia ramesnių. Iš dalies taupo savo sveikatą ir ramybę (anksčiau prieš sėsdama į greituosius nusirengdavau paltą, nes galvojau kad tapsiu prakaito upeliu ir išgaruosiu pro apatinį durų tarpą), iš kitos pusės, yra išlepę? Daug klausimų, daug klausimų. Beje, skaudžiai pastebėjau, kad tuo pačiu 2G autobusu važiuojant ryte į stoties pusę ir į Baltupių pusę, Baltupiams skauda labiau. Pramoninis rajonas plius kolegija, profesinė ir Romeris (kurį, beje, galvoje visada tariu kaip "Riomeris" ir pastebėjau, kad taip darau, nes greituosiuose įrašytų stotelių pavadinimuose tikrai galima girdėt labiau Riomerį nei Romerį. Va tai Tau ir taisyklingumas!
Yra ir gerų, nebūtinai vien su greitaisiais susijusių žinių: vakar savanorių prospekte mačiau akląjį su keistu paprastu pulteliu rankoje, kurį, kaip supratau, paspaudus, garsiai pasigirsta stovinčio autobuso/troleibuso maršrutas (taip ir nesupratau, iš pultelio, iš transporto priemonės ar dar velnias žino kur). Žiauriai jėga.
Šią savaitę vieną dieną net buvau įsipiršusi į kursioko mašiną (ai vis tiek jam pakeliui). Nes žinot... Tie greitieji...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…