Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mums su Twitter'iu nieko neišėjo

Patologiškiau, negu Twitter, pažįstu tik The Sims. The Sims savo kompiuteryje esu instaliavusi gal penkis kartus. Į Twitter užsiregistravau tris, trečiąjį kartą prisirinkusi žmonių, kuriuos galėčiau sekti, ir mėgindama rašyti idėjas. Ir žinot ką? Mūsų santykiai ir vėl žlugo. Turbūt paskutinį kartą.

Tai ne man. Aš pasiduodu. 

Bet, regis, šįsyk sugebėjau atkasti to priežastį. Pasakysiu paslaptį - neturiu išmaniojo telefono. 
Ir galutinai pradėjau žiūrėti į Twitterį kaip į tik vieną iš įvairių socialinių medijų, kurių esmė - ta pati: skelbti ir sekti. Ir, o pagalvojau, tai yra taip beprotiškai patogu, kuomet turi programėles, pranešančias Tau, kas įvyko naujo, realiu laiku. Tuomet greit peržvelgi vieną, greit peržvelgi kitą, ir esi pasivijęs. Tačiau tad, grįžus namo po darbų, užtrukti visur, ypač, kai dauguma žmonių naudoja ir Facebook ir Twitter panašiai ar tai pačiai paskirčiai, nėra labai malonus dalykas.

Žinoma, tai spekuliacija, bet kol kas tiksliausia mano sugalvota. Kol Twitterio ir Facebooko naudojimas kiek skiriasi (Twitteris gerokai riboja naudojamų simbolių kiekį, facebook tarsi patogiau bendrauti privačiai), lieku pasirinkusi vieną iš jų, mano galva, besantį tarp populiariausių, ir šiom savaitėm apskritai darau akciją "ištrink savo accountus, kurių nenaudoji", mėgindama prisieiti visur, nuo senų twitterių iki portalų, kur nebuvau daug maž nuo tada, kai ten užsiregistravau. Prie šitos akcijos dar reiktų pridėti naują: keisk slaptažodžius kaip dantų šepetėlius! 
Manau, internetinė higiena dar niekam nepakenkė. O be to tad tačiau dabar su vyru žiūrim serialą, kuriame skaitmeninis pėdsakas - itin svarbus dalykas.

Person of Interest. Absoliuti absoliutybė. Kiekviena serija geriausia.


Miegoti galima eiti jau tada, kai tavo įrašas apie Twitterį pavirsta Person of Interest reklama. Tai čia dabar.



Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...