Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kas paverčia tinklinį marketingą sekta?

Šiame pasaulyje, kažkur toli toli, už devynių jūrų, už keturiolikos kalnų, yra toks dalykas. Į jį verbuojama arba jo bijoma kaip paties velnio. Sakoma, kad į jį įsisukus plaunamos smegenys arba tobulėjama. Niekas nežino, kas ten vyksta, o tie, kurie dalyvauja, kažkodėl nedrįsta papasakoti. Visai neblogas būdas užsidirbti apipinamas visokio plauko mitais: tokiais neaiškiais, neturinčiais pavidalo, besvoriais, kad imi tikėti: gal ir iš tiesų nėra tokio dalyko?

Tai kas tas tinklinis marketingas?

Tiesą sakant, tai labai aiškiai užkoduota pavadinime. Kiek išplėtojant tinklinio marketingo terminą, tai – specifinės prekės ar paslaugos reklamavimo būdas plečiant privatų tos prekės ar paslaugos vartotojų tinklą, užuot orientavus produkto rinką į atsitiktinį pirkėją. Būtent tinklinis marketingas pasižymi tuo, jog už šį darbą nėra mokama sutarta mėnesio alga – žmogus gauna tam tikrą procentą nuo jo paties pritrauktų žmonių perkamų prekių. Ir nuo tų žmonių pritrauktų žmonių prekių. Populiarūs pavyzdžiai: kosmetikos kompanijos AvonOriflame, taip pat įvairių prekių parduotuvė Amway.

Dirbi pelno siekiančioje kompanijoje – esi verslininkas?

Dauguma dirbančių tinkliniame marketinge mėgsta save vadinti verslininkais. Turiu pasakyti, nepaisant to, jog verslas lietuvių kalboje – platus žodis ir reiškia bene vertimąsi bet kuo ir bet kokio darbo atlikimą, už kurį nebūtinai yra mokama, esame linkę šį žodį vartoti kiek tikslingiau. Ekonomikoje verslininkas – žmogus, turintis savo verslą ir iš jo uždirbantis (tiesą sakant, nesvarbu, gali netgi būti skolose). Tai – žmogus, kuris idėją paverčia produktu, bet ne tas, kuris eina per daugiabučius ir parduoda tą produktą.

Žodį naudojant plačiąja reikšme, dauguma žmonių yra verslininkai – ir dėl to, kad jie dirba darbus, už kuriuos mokama alga, ir dar dėl to, kad dauguma jų dirba pelno siekiančiose įmonėse. Tai yra daug maž taip pat argumentuota, kaip Maximoje dirbančią kasininkę vadinti verslininke. Net jeigu jai bus mokami priedai už papildomus, į savo kasą pritrauktus žmones, nuo to ji netaps verslininke, tik gera darbuotoja (toks neblogas žodis mūsų kalboje, darbuotojas, taip?). Ir net jei ji galėtų rinktis, kada ir kiek dirbti, ji būtų laisvai samdoma... darbuotoja.

Todėl kiekvienąsyk, gaudama verslo pasiūlymą (kokia aš naginga ir populiari!) arba internetinio verslo pasiūlymą su karjeros galimybėmis, susiimu už galvos ir jau atgavusi kvapą teiraujuosi, ar žmogus netyčia nesumaišė žodžių ir nenorėjo manęs pakviesti į tinklinį marketingą.

Žmonės, kurie pritraukia pirkėjus pirkti prekes ar paslaugas, ne veltui yra vadinami pardavimų vadybininkais. Nemanau, kad tai pareigos, kurių dėl kažkokių priežasčių reikėtų gėdytis, sakyčiau, tai net labai nebloga karjera. Na, o žmonės, kurie samdo darbuotojus, yra darbo išteklių ekspertai. Kad ir kiek jie beuždirbtų, nuo to jie taip pat netampa verslininkais. Bankrutuojantis verslininkas yra labiau verslininkas už daugiausiai uždirbančią kasininkę. Nes verslininko būdas uždirbti pinigus paprasčiausiai yra kitoks. Esi verslininkas? Parodyk man savo verslo liudijimą.

Kam visos tos formuluotės, jei juos visus galima vadinti verslininkais? Dėl vienokios ar kitokios priežasties tinkliniame marketinge siekiama įpiršti amerikietišką svajonę: „dabar tu daug dirbsi, bet tai tavo asmeninis verslas, ir po kurio laiko tu, nieko neveikdamas, plaukiosi jachtomis“. Juk turėti savą verslą ir pildyti svajones išties skamba viliojančiai.

Maišo su piramidėmis

Net ir pats legaliausias tinklinis marketingas yra maišomas su piramidžių schemomis, kurios gi, ekonomiką studijuojančių žmonių, yra labai aiškiai atskirtos nuo visų kitų – ypač legalių -, būdų užsidirbti, tarp jų ir nuo tinklinio marketingo. Matyt, ne šiaip sau.

Tinklinis marketingas pasižymi savotiška lygybe, mat, kiekvienas pradeda ten pat, ir jei daugiau nei tu uždirba tavo mentorius, tai tik dėl to, kad jis šį darbą dirba ilgiau ar rimčiau. Išeiti į pliusą – įmanoma. Pati pažįstu ne vieną tokį žmogų (kita vertus, turiu pažįstamų, kurie ir iš pokerio pragyvena), tad nedrįsčiau teigti, kad tai piramidė. Tiesą sakant, jeigu tai – piramidė, su ja kažkas labai labai negerai. Kaip reikia dirbti, kad pradėtum uždirbti? Kai kurie teigia, jog užsiimant rimtai privalu mesti darbą ir imtis to pilnu etatu, kiti gi pataria įsivažiuoti po truputį, skiriant valandą – kitą nuoseklaus darbo kasdien. Rezultatai ateina su darbu.

Iš kur atsiranda mitai?

Kirba smalsumas: kas demonizuoja šią normalaus pobūdžio uždarbio priemonę ir kodėl? Tai, kad net ir tie, kurie dirba tinkliniame marketinge, kratosi šito žodžio. Kaupiantis įrodymams ir atsipirkusio darbo istorijoms (kurias žmonės dėl man nesuvokiamų priežasčių vadina sėkmės istorijomis, lyg visa tai buvo tik sėkmė, kuri nusigręš rytoj, ir darbas su tuo neturėjo nieko bendro), ant vienos tinklinio marketingo stigmos kraunama kita. Dėl įsivyravusio klaidingo neigiamo požiūrio vengiama daiktus vadinti tikraisiais vardais, ir taip vienos – negatyvios iliuzijos, yra keičiamos kitais, neaiškios kilmės miražais.

Dirba robotukai

Jie susikuria šablonus, savo pavaldiniams įkala frazes, kurių, gink Dieve, negali užmiršti, dažnai atima iš pavaldinio jo pažįstamų kontaktus, darydami prielaidą, kad pavaldinys tai jau tikrai negali žinoti, kaip geriausia kalbėtis su jo paties pažįstamais. Taip, pažįstamiems tikrai bus mieliau, kai jiems skambins absoliučiai negirdėtas žmogus, gavęs jų numerį iš, pavyzdžiui, Artūro, pindamas neaiškias psichologines asociacijas, kad tik atrodytų „savas“. Užsimindamas, kad jie turi bendrą draugą – Artūrą: „mes su juo dirbame / skambina Artūro kolega“, ir net tą patį teiginį sušvelnindamas, idant recipientas neįgautų absoliučiai jokio suvokimo, apie ką šnekama. Nes, kaip ten bebūtų, kad ir kiek uždirbtų Artūras, jis tėra skambinančio mentoriaus pavaldinys, ne kolega. Ir tik retais ir išskirtiniais atvejais bosas gali būti pavadintas jo pavaldinio kolega, pripažinkime.

Joks verslas nekalba taip abstrakčiai, kaip tinklinio marketingo specialistai kviečia susitikti aptarti „verslo“ detales. Jie puikiai pasiruošę, apsiginklavę rimčiausiomis išankstinėmis nuomonėmis, kad žmogus tinkliniam marketingui tikrai sakys „ne“. Dar daugiau: jie yra įsitikinę, kad kiekvienas, sakantis „ne“ bus neteisus (nes juk tinklinis marketingas, kaip ir bet koks kitas darbas, skirtas visiems) arba neteisingai informuotas.  Ir todėl jie trokšte trokšta susitikti gyvai, kad sulaikytų už rankos sakydami: „ne, tai ne tai, ką Jūs manote!“

Stigmų stigmos laureatas

Kokia didžiausia tinklinio marketingo klaida? Žmonės, kurie ten nedirba, regis, laikomi absoliučiais kvailiais. Ko reikia tinkliniam marketingui? Jam turbūt nieko kito taip nereikia, kaip kritiškai mąstančio, naujų metodų ir bent kaži kokio priežastingumo ieškančio žmogaus. Tinkliniam marketingui turbūt nieko kito taip labai ir netrūksta. Tokius žmones atstumia pirmas, arba, geriausiu atveju, antras sakinys, kuomet paklausus, ar jie kartais nemoka išlementi tinklinio marketingo pavadinimo, atsakoma: „O ką Jūs žinote apie tinklinį marketingą?“

Nemoku apsakyti to beviltiško jausmo, kuris užpuola, kai norisi šioje veikloje išvysti bent krislą kitą skaidrumo, galų gale, nebūti laikomam kvailiu. Jei reikėtų, lyginčiau tai su prekybcentryje parduodama kava, jos gamintojų prašant identifikuoti kavos skrudinimo lygį. Juk prekybcentryje perkantys kavą ne tik nežino daugiau kavos paruošimo būdų, kaip ekspresso, geresnių kavų negu lavazza, bet ir nė nutuokti nenutuokia, kad kava yra skrudinama. Tie pirkėjai turbūt nė nežino, jog kava iš po žemės auga pupelėmis ir, kol prasikala į paviršių, susimala!

Panašu, kad konservatoriškai iš kartos į kartą perduodamas tinklinio marketingo „garbės kodeksas“ gauna, ko nusipelnęs. Kadaise laikytas piramidės schema, šiuo metu, nuosekliau nei bet kada anksčiau, jis evoliucionuoja į sektą. Ir aš tikrai nežinau, kuris iš šių dviejų yra blogiau. Galiu tik aikčioti iš nuostabos: nieko sau verslas, apie kurį, net patiems jį dirbantiems „verslininkams“, užsiminti yra gėda!

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…