Iš gilaus poetiškumo ir paprasčiausio norėjimo tęsiu "what's in my phone" seriją su komentarais iš dabarties.
Sueiga apie gerąjį darbelį - o dar geriau būtų tai aprašyti kaip "gerojo darbelio sueiga". Skautuose dabar esu visai tūsinanti vadovė ir dirbu su vilkais: berniukų gauja nuo septynerių iki dešimties/vienuolikos. Skautuose mes turim tokią koncepciją: kasdien padaryti po gerą darbą ar darbelį, kurio niekas padaryti neprašė. Dabar kai pagalvoju, taip suformulavus atrodo, jog galima daug blogo pridirbti, nežinant, ko žmogui reikia. Bet šiaip smagu. Kažkada reiks surast kam čia nuveikus gerąjį darbelį ir įkinkyt visus vaikus.
Suprasti gali tik patyręs - užrašai jau įvykdytam blogo įrašui apie tai, kaip empirikai ir racionalistai, mažne patys to nepastebėdami, bendradarbiauja ir semiasi vieni iš kitų. Įrašą galite rasti čia: http://cielo-van.blogspot.com/2014/10/kaip-elgtis-vaistinese.html
Tada eina keturi iš eilės įrašai su vardų trumpiniais vaikų, kurie tos savaitės trečiadienį susimokėjo už irgi jau praėjusią rudeninę stovyklą, iš kurios kelias nuotraukas galima pamatyti mano vis naujai gimstančiame mažyčiame foto bloge: http://siekiu.blogspot.com/2014/10/akimirkos-is-skautu-sezono-uzdarymo.html
Ir visus mūsų sakinius palydėdavo "man atrodo" - pirma, ką turiu paminėti, yra tai, kad mano klaviatūros m raidė šiuo metu daug kažko prisirinkusi ir ji beveik atsisakė atsirasti žodyje "mūsų". Ir tad šis gražus poetinis sakinys vos netapo juokingu. Ir visgi. Kartais smagu nuolatos šnekėtis apie dalykus, dėl kurių nesi tikras, ypač tais momentais, kai nesi tikras dėl visko. Tačiau esi visados tikras, kad tau taip atrodo.
Romain Gary - vis matau užrašyta vienur kitur, stotelių paviljonuose. Klaikiai girdėta. Norėjau sau priminti, kas jis toks. Ir dabar, kai jau prisiminiau (tik ką išnaudojau internetinį žinių tinklą tam tikslui), suvokiau, kad nesuvokiu, ką gali reklamuoti tieji stendai, kai tuo tarpu ponas rašytojas prancūzų diplomatas yra ... miręs.
Krosiukas Narbuto - priminimas sau parašyti apie vaikinuką, kuris smagiai bėga krosą netoli Narbuto stotelės ir tada, šią itin judrią gatvę, ramiai krosiuku perbėgo mažne visai išilgai ir be jokio skubėjimo. Taip, čia dar prieš tas pastarasias nelaimes, tiesiog mano šaltiniai visuomet vėluoja masiškai skaitmenizuotis.
Certifiable idiot - iš kaži kur ištraukiau šitą frazę. Ko gero filmas/straipsnis ar pan. Įsimintina. Ne, kol kas nenaudojau. Bet turbūt galima save tokia guosti labai susimovus. At least that is certifiable now.
- Nu, idėjiniai menininkai turi rimtų finansinių problemų - #dialogai, bijau sumeluot, bet, manau, vieno iš pažįstamų darbas. Tfu, tai yra frazė.
- Skaitai eidama? - Apparently, kai mėgini savo sort of kolegai pasigirti, kad jau visai awesome skiri spalvas ir dabar, rudenėjant, kai pavakarėj eidama skaitau knygą, jaučiu gan mėlyną white balansą...
- Tu eidama skaitai knygas? - pasigirsta, man dar nenuėjus iki geriausios pasakojimo vietos.
Susipažinkite - vibracija - vis dar ketinu parašyti gidą žmonėms, nesuvokiantiems, kaip išsijungti telefono garsą. Jeigu nemokat naudotis ir nežadat išmokt, meskit į sieną. Gretimo namo. Nuo stogo. You don't need it anyways.
Įrašo epilogas - tai įrašas telefone, kuriuo prasidėjo idėja paskleisti pasaulio žmonėms, kaip aš organizuoju įrašus savo telefone, ką aš ten rašau ir kodėl, ir ko ten galima ar negalima rasti. Tiesiog toks įrašas, koks topteli galvon retsykiais, kai pasijauti kaži ko savyje prikaupęs:
Sueiga apie gerąjį darbelį - o dar geriau būtų tai aprašyti kaip "gerojo darbelio sueiga". Skautuose dabar esu visai tūsinanti vadovė ir dirbu su vilkais: berniukų gauja nuo septynerių iki dešimties/vienuolikos. Skautuose mes turim tokią koncepciją: kasdien padaryti po gerą darbą ar darbelį, kurio niekas padaryti neprašė. Dabar kai pagalvoju, taip suformulavus atrodo, jog galima daug blogo pridirbti, nežinant, ko žmogui reikia. Bet šiaip smagu. Kažkada reiks surast kam čia nuveikus gerąjį darbelį ir įkinkyt visus vaikus.
Suprasti gali tik patyręs - užrašai jau įvykdytam blogo įrašui apie tai, kaip empirikai ir racionalistai, mažne patys to nepastebėdami, bendradarbiauja ir semiasi vieni iš kitų. Įrašą galite rasti čia: http://cielo-van.blogspot.com/2014/10/kaip-elgtis-vaistinese.html
Tada eina keturi iš eilės įrašai su vardų trumpiniais vaikų, kurie tos savaitės trečiadienį susimokėjo už irgi jau praėjusią rudeninę stovyklą, iš kurios kelias nuotraukas galima pamatyti mano vis naujai gimstančiame mažyčiame foto bloge: http://siekiu.blogspot.com/2014/10/akimirkos-is-skautu-sezono-uzdarymo.html
Ir visus mūsų sakinius palydėdavo "man atrodo" - pirma, ką turiu paminėti, yra tai, kad mano klaviatūros m raidė šiuo metu daug kažko prisirinkusi ir ji beveik atsisakė atsirasti žodyje "mūsų". Ir tad šis gražus poetinis sakinys vos netapo juokingu. Ir visgi. Kartais smagu nuolatos šnekėtis apie dalykus, dėl kurių nesi tikras, ypač tais momentais, kai nesi tikras dėl visko. Tačiau esi visados tikras, kad tau taip atrodo.
Romain Gary - vis matau užrašyta vienur kitur, stotelių paviljonuose. Klaikiai girdėta. Norėjau sau priminti, kas jis toks. Ir dabar, kai jau prisiminiau (tik ką išnaudojau internetinį žinių tinklą tam tikslui), suvokiau, kad nesuvokiu, ką gali reklamuoti tieji stendai, kai tuo tarpu ponas rašytojas prancūzų diplomatas yra ... miręs.
Krosiukas Narbuto - priminimas sau parašyti apie vaikinuką, kuris smagiai bėga krosą netoli Narbuto stotelės ir tada, šią itin judrią gatvę, ramiai krosiuku perbėgo mažne visai išilgai ir be jokio skubėjimo. Taip, čia dar prieš tas pastarasias nelaimes, tiesiog mano šaltiniai visuomet vėluoja masiškai skaitmenizuotis.
Certifiable idiot - iš kaži kur ištraukiau šitą frazę. Ko gero filmas/straipsnis ar pan. Įsimintina. Ne, kol kas nenaudojau. Bet turbūt galima save tokia guosti labai susimovus. At least that is certifiable now.
- Nu, idėjiniai menininkai turi rimtų finansinių problemų - #dialogai, bijau sumeluot, bet, manau, vieno iš pažįstamų darbas. Tfu, tai yra frazė.
- Skaitai eidama? - Apparently, kai mėgini savo sort of kolegai pasigirti, kad jau visai awesome skiri spalvas ir dabar, rudenėjant, kai pavakarėj eidama skaitau knygą, jaučiu gan mėlyną white balansą...
- Tu eidama skaitai knygas? - pasigirsta, man dar nenuėjus iki geriausios pasakojimo vietos.
Susipažinkite - vibracija - vis dar ketinu parašyti gidą žmonėms, nesuvokiantiems, kaip išsijungti telefono garsą. Jeigu nemokat naudotis ir nežadat išmokt, meskit į sieną. Gretimo namo. Nuo stogo. You don't need it anyways.
Įrašo epilogas - tai įrašas telefone, kuriuo prasidėjo idėja paskleisti pasaulio žmonėms, kaip aš organizuoju įrašus savo telefone, ką aš ten rašau ir kodėl, ir ko ten galima ar negalima rasti. Tiesiog toks įrašas, koks topteli galvon retsykiais, kai pasijauti kaži ko savyje prikaupęs:
Beveik atrodo, kad lija, nematau, bet lieku šlapias, palaipsniui paliestas gyvenimo, nebesupakuojamas atgal į dėžę ir nebeįvertinamas.
Komentarai
Rašyti komentarą