Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Psicho-logi-ka

    Vemti verčia nuo logikos specialistų, kurie situacijoje nesugeba susigaudyti psichologinėje logikoje, ir matydami, jog veda žmogų į agresyvią pusę, užuot pakeitę toną ir pamėginę savo tiesomis sudominti kitais metodais, toliau veda tą pačią dainelę, įgavę Dievo sindromą.

    Kodėl žmonės nesiklauso vieni kitų? Paprastai, jei jaučiu priešiškumą iš savo ar kito, su kuriuo bendrauju, pusės, mėginu išsiaiškinti iš kur jis kyla, atsiprašyti, paleisti, kad abiems pasidarytų lengviau. Bet gal čia empatijos, arba paprasčiausio ignoravimo klausimas? Aš labai protingas, daug žinau ir laikau save logišku, tai man, ką, jau nebereikia sugyventi su kaimynais?
    Sako, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Bet pastebiu, kad dažnai šiais laikais žmonės, nešiojantys galingą, įdomų ir tvirtą žinių bagažą, savo smegenis palieka kažkur namie ant sofos. Ir tos žinios jam suteikia tik atskirtumą, nusivylimą pasauliu, ir, žinoma, Dievo sindromą, nes aš toks protingas, o visi tokie kvaili.
    Emocinis intelektas, socialinė adaptacija gyvenant visuomenėje yra svarbiau už bene visa kita. Mažų mažiausiai tai turi eiti greta įprasto loginio intelekto. Visus atjaučiantis žmogus visgi negali būti visai nelogiškas, taip jis irgi mokosi.
    Bet lipti per kitų galvas su savo žiniomis, kurstyti, nematyti to šalia esančio, kuris visais būdais mėgina su Tavimi sutarti ir iš Tavęs prašo viso labo malonios kompanijos, kuris Tave paguodžia, padeda Tau apsispręsti... ir toliau groti tą pačią dainelę... Paprasčiausiai skaudu. Nemalonu - jau ne tas žodis. Kai žmogui jo nekintantys įsitikinimai yra svarbesni ir už niekuo dėtus ir nenusikaltusius greta jo esančius žmones, norinčius viso labo krislo supratimo ir tai aiškiai išreiškiančius, nelieka nieko kito tik skėsčioti rankomis. Gerti kavą, užblokuoti žmogų veidaknygėj. Ir toliau gyventi, restartuojantis savo supratimą, mokytis pajusti žmogų ir juo pasigerėti, jam padėti ir patarti. Mokytis dalintis.
Tik, bent kurį laiką, jau ne su tais, kurie savo vampyrizmą perduoda visomis bangomis.

Už lango taip nostalgiškai šlama ąžuolas ir ant sienos nuo kiaurai praslydusios šviesos banguoja skritulėliai.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Tai čia striptizas?

 Balandį, įkvėpta porą (pasitikrinau, iš tikrųjų trijų) metų senumo likusio atsiminimo apie dvi (primą draugo padovanotą) privačias poledance treniruotes, kai baigėsi mano sporto salės abonimentas, prisikaupiau parašyti Vipera Academy , kad norėčiau, kaip čia lietuviškai verčiasi, į šokį/sportą su stulpais (poledance). Ir aišku, nutiko baisiausia, kas galėjo nutikti žmogui, kuris dėl visko nerimauja - jie man rado vietos. Rado vietos, jau parašiau, nu prisikalbėjau. Teks eiti. Aš prieš tris metus Sportas niekada nebuvo mano dalykas. Mokykloje labiausiai nekenčiau grupinių sportų. Gal dėl to, kad buvau ir pravardžiuojama ir šiaip atsiskyrėlė, gal dėl to, kad esu intravertė. Vienintelės išlygos, kurias atsimenu, buvo stalo tenisas (duodavo trenerė žaist priesalėj neatsinešusiems aprangos - kaip aš ją dėl to mylėjau! -), ir šokis gimnastiniais kaspinais. Pastarąjį pamačiau po pamokų šokant pažįstamą. Su kažkiek sporto elementų, ten buvo labiau meninis šokis, ir labai ilga...