Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nežinau, kur mano palaidinė, bet čia visiškas katrojus


Nežinau, kur mano palaidinė


    Nuo vakar vakaro paliaubas paskelbusi katė kaip feniksas iš pelenų arba tiesiog išsibudinęs žvėris-katė paliaubas nutraukė šįryt. Nuo tada įnirtingai medžiojami dozuoto cukraus vienkartinis pakelis - su visu cukrumi viduje - ir mažas, veik dekoratyvinis, plastmasinis skalbinių segtukas. Ir iš ties atėjo tokie laikai, kai, kadais tuos dekoratyvinius dalykėlius nusipirkę pakeliams užsegti, su jais pritvirtiname padžiautus drabužius. Bet ir ne apie tai.


    Negana to, šįryt katė įrodė turinti didelį interesą mano palaidinei, kurią pasidėjau ant lovos, nusiteikusi, kad šiandien dirbsiu ja apsirėdžiusi. Kur paskutinį sykį ją mačiau? Na, ten ir mačiau, ant lovos. Tuomet mačiau, kaip katė ją negailestingai užpuolė ir ėmė kovoti.Mano žvilgsnis kažkur nukrypo ir tai buvo paskutinis sykis, kai ją mačiau.

    Turbūt derėtų paieškoti po lova, nuo pat mažens mūsų namų judesys didžiąją dalį savo grobio - raišteliai, karoliukai, diržai ir, pasirodo, drabužiai - velkasi būtent ten. Ten yra net ir pirma vieta, kurioje mūsų katė praleido gerą pusdienį, kai ją atvežė iš Lesės laikinosios globos. Ji ten tūnojo ir tiesiog norėjo, kad niekas prie jos neitų. Vakarop vis kas keliolika minučių išlįsdavo apsidairyti, aplėkdavo kambarį kampais ir šmurkšt vėl atgal po lova.


    Ir iki šiol išliko įdomaus charakterio. Šeimininkams meili ir lipšni, bet ne visuomet. Bet kai jau būna, tai per akis. Išminkys visas kojas, persitaisys penkis kartus, glaustysis į veik bet kurią kūno dalį ir jausis paglostyta. 


    Svečiams ne tiek baikšti, kiek apatiška. Visgi, katytė iš gatvės. O mažoms katytėms miesto gatvėse šiais laikais, tikiu, ne pats geriausias metas. 

    Išliko keistumų. Jau pusantrų metų mėginam išsiaiškinti, kodėl katė "užkasa" savo vandens dubenėlį prieš jį gerdama. Toks nuoseklus ritualas, dažnai palydėtas vandenyno aplink dubenėlį.

     Visiškas mielumas. Namų šviesa ir jaukuma. Žvitrios, medžioklinės akys. Mokymasis sugyventi su gamta ir ją įvertinti - visa tai mes gauname iš nuostabaus padaro, kurį mes, viso labo, maitinam i glostom. Bet svarbiausia - mylim.

Net kai neįsivaizduoju, kur yra mano palaidinė.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau