Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Negaliu taip daryti? O, žiūrėk, va ir padariau!

    Šis įrašas neturi nieko bendro su maištavimu, bendru nepaklusimu visuomenės normoms ir panašiai. Pastebėjau, kad pastaruoju metu priviso labai daug žmonių, kurie
a) mano, kad išmano
b) išmano,
ir bet kuriuo atveju, yra įsitikinę, kad turi kažkokią teisę man nurodinėti ką ir kaip fotografuoti.

    Aš, žinoma, nešneku apie dėstytojus - studijuoju savo noru, norėdama išmokti pagrindus ir švarios, profesionalios fotografijos apskritai. Bet tai, ką aš darau laisvu nuo mokslų laiku - juk tai mano reikalas. Aš žinau taisykles, ir tas laikas yra skirtas jas suprasti: suprasti, kada jas taikyti, suprasti, kada verta ir reikia daryti išimtis, eksperimentuoti, kelti iššūkius, laužyti, ir jei esu nepatenkinta rezultatu - paisyti.

negalima fotografuoti prieš saulę
negalima fotografuoti aukštais iso
negalima fotografuoti lauke portretų be reflektorių
mesk fotošopą

    Oho, jau, žiū, baigia susirinkti ir visas rinkinukas. Kaip tai negalima? Va, žiū, štai tą aš šią akimirką ir darau! Ir jei man tat patinka, tai yra niekieno kito, tik mano reikalas. Jei keliu viešai nuotrauką, kurioje yra 12800 ISO, tai, vadinasi, net ir būdama tokių rodmenų ji man atrodo to verta. Tai gali būti neprofesionalu, megėjiška, keista, bet profesionalumas irgi neateina iš niekur, į jį turi vesti kelias. Ir, man asmeniškai, tikras profesionalumas nebūtinai yra daryti taip, kaip visi daro, daryti "stock'ines" nuotraukas. Dieve mano, jei visi, dabar pripažįstami fotografijos revoliucionieriais, būtų darę taip, kaip visi tuo metu darė, dabar gal vis dar neturėtume į ką žiūrėti nuotraukose, tik monotoniškus,  visur pasikartojančius raštus, spalvas, kompozicijas. Kiekvieno kelias į profesionalumą gali ir galbūt net turėtų būti atskiras. 

    Yra kelių mokytis: galima visa ką daryti grafomaniškai ir nueiti per kiekybę, galima daug skaityti ir žiūrėti, bet daryti mažai, ir laikantis taisyklių. Bet, galų gale, taisyklės ne amžinos, ir niekad nelaužomos taisyklės tėra grandinės ties čiurnomis, mažu kur bepadedančios.
    Daryti kažką, nes "visi normalūs fotografai taip daro" man yra ne argumentas. Tai man nieko nesako. O netgi galbūt man ir tau tie normalūs fotografai nėra tas pat.
    Negaliu to daryti? Va, žiūrėk, paspaudžiu mygtuką ir padaryta. Ir būna, tokiais momentais atrandu naujas temas, šakas, idėjas. Atrandu patį fotografijos pradą, priežastis, kodėl tuo susidomėjau ir kas mane tame traukia. Atrandu nuotrauką, kurią galiu pajusti. Ir mano tikslas fotografijoje yra įamžinti jausmą apskritai. Įamžinti tai, kas akimis yra nematoma, ir perduoti tą jausmą kitam. 

Ir to aš mokausi.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.