Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kodėl?

     Kas jums svarbiausia gyvenime? Dėl ko jūs gyvenate?
Manau, man svarbiausia meilė. O to pasekoje - žmogus. Žmonės. Žmonės, kurie supa ir nesupa. Supo. Sups. Dalinimasis su žmonėmis. Ir labiausiai - tuo, kas nenuperkama. Visa, ką gali paliesti, man tėra pagalbinės priemonės. Ir jos naudojimui yra tinkamos tik tol, kol niekas nekelia konflikto.
     Jeigu yra troškimas turėti stogą virš galvos, tai kodėl? Noriu bendrauti. Kodėl? Noriu dalintis. Kodėl? Noriu padėti. Kodėl? Myliu.
     Šiuo metu reziduojuosi Šiauliuose, Medelyne, pas šeimyną. Čia sutinku tokių sau nesuvokiamų dalykų! Tam tikrais momentais tiesiog matai - išsireiškiama taip, lyg daiktas būtų svarbesnis už žmogų. Daug svarbesnis už žmogų. Iki šiol už tai labai pykau. Rašydama šias eilutes vieną dalyką supratau: išsireiškiama taip, LYG daiktai būtų svarbesni už žmogų. Nėra. Žinau, kad taip nėra. Taip lengvai apsigauti ir man be vargo pavyksta. Gerai, kad bent žinau, kaip iš tiesų yra. Jeigu sustabdyčiau ir paklausčiau, turbūt ir jie žinotų. Kasdienoje užmiršta. Mūsų gyvenimai susideda iš mūsų kasdienų. Iš tų, kuriomis skubame į darbą. Iš tų, kuriomis užmirštame. Iš tų, kuriose plauname galvą. Iš tų, kuriomis keikiames. Tai jei gyvenu dėl žmonių, ir tai žinau, tai kaip galima kiekvieną dieną kurti to neigimą? Kam gyvenant dėl žmonių aukštinti verdamų spagetti bėgančio vandens problemą?
     Jeigu man kas nors tvirtai pažiūrės į akis ir iš širdies pasakys, kad jam šiam gyvenime svarbiausia spagetti, tuomet prašom, aš leidžiu rėkt ant manęs už tai, kad bėga vanduo ant plytelės, nuo spagetti.
     Problema yra ta, kad žmonės nesustoja savęs pasiteirauti, dėl ko jie gyvena, ir toliau tęsia savo kasdienybes, kuriomis plauna galvą, skuba į darbą, verda spagetti, dažosi, šukuojasi plaukus ir geria kavą. Kodėl?

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…