Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Visagaliai susirašinėjimai

Kartais pagalvoju, kad reiktų nekalbėti. Bent kartais. Bent tam tikrose terpėse ir tam tikru laiku. Tai turbūt tikrai pagerintų kai kuriuos mano santykius su kitais žmonėmis, svarbiausia - su tais, kurie man svarbūs, įdomūs ar dėl neaišku kokios kitos priežasties, bet brangūs.

Ir vat būna, absurdo viršūnėje abu teisūs:

  • vienas mano, kad negražu liet pyktį ant to, kuris Tau padeda



  • kitas mano, kad negražu laikyt tynginiu to, kuris paprasčiausiai nežino, ir užuot tingėjęs ieškot iš tiesų ieškojo daug, tiesiog dalykų, kurie neegzistuoja, neranda net google.lt

Akivaizdžiai teisūs abu. Sėdi tyliam absurde ir galvoji, kad susirašinėjimus su kai kuriais žmonėm reiktų apmažinti. Nebemušt tų rekordų, kaip kadaise, kai, irgi tokiom pat priemonėm, su labai man brangia mergaite, susipešėm dėl ... mažyčių žaidimo/lošimo kauliukų.

Visi esam žmonės. Problema ta, kad ekspertai ir nutylėti nepataria. Tam, kad sugebėtum nei išlieti pyktį, nei jį nutylėti, reikia išsiugdyti įprotį tam tikrose situacijose to pykčio neturėti išvis. Ir jei, gink Dieve, netyčia nesi nušvitęs, tuomet tai gali padaryti tik analizuodamas jau įvykusius įvykius, sverdamas ir svarstydamas, ieškodamas, kas ir iš kur ateina, ir kodėl turėtų neateit.

Salėje mirtina tyla. Jaučiuos lyg taip baisiai būtų supykta kad nei drįsiu kada šnekėti, nei pasirodyti. Ir net jei taip nėra - susirašinėjimas ir atstumas irgi yra viena iš priežasčių, kuri leidžia interpretuoti. Į abi puses. Ir man, Ir jums, A.



Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.