Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kodėl Fotografija?

Šiandien Indrė atsiminė, kad ryt eina į prof. rengimo centrą šnekėti, kodėl nori studijuot fotografiją. 
Kaip supratau, daugiau kokių trijų minučių neužtruks. Ir ne, turbūt ryt dar nežinosiu, ar įstojau.



Reakcija suvokus šias žinias šį nuostabų rytą. Pažįstamas fotografas tada ėmė ir paklausė, tai kodėl visgi nori fotografuoti. Pasakiau, kad tokios ilgos pasakos tik į asmenines žinutes ir kai turėsiu laiko, tai taip ir padariau. Ir visgi, jeigu jau visus fotografuoju, tai visi ir teisę žinoti, matyt, turi.

Taigi, daugiau mažiau žinutės tekstas:

"Nes noriu kurti. Su tuo aparatu "po kaire" arba tuo "po dešine", arba tais kitais, bet svarbiausia - kurti. Fotografija man, dažniausiai, nėra būdas užfiksuoti tai, kas jau galutinai sukurta, "prisiminimui" įamžinti. Man tai yra būdas kurti, naudojantis jau susidariusiomis aplinkybėmis, t.y. kompozicija, dažnai apšvietimu... keisti ir manipuliuoti tuo, ir tik tada fiksuoti. Parodyti kaip matau arba norėčiau pamatyti kadrą, kitam žmogui, ne paliekant jį stebėtoju kitoje nuotraukos pusėje, ją laikant rankoje, bet įtraukiant į vidų, į kadrą. Gal būtent todėl galiausiai nusprendžiau, kad pats keisčiausias dalykas, kurį darau, yra mėginti fotografuoti jausmą. Ir tai ir yra tai, ką darau kiekvieną sykį paspausdama mygtuką."

Va tep va.

Komentarai

  1. Ra*2013 m. liepos 1 d. 23:13

    iškart pasakys, kad priėmė. to ir eini, patvritinti jog mokysies.

    AtsakytiPanaikinti
  2. indrė giedrė2013 m. liepos 2 d. 09:34

    Boring. >.>
    Ir nori pasakyt kviečia visus, kad visiem pasakytų, kad priėmė? Nes, sakė, "anšlagas fotografijoj"...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ra*2013 m. liepos 4 d. 22:18

    ne visus priima, visada sako, kad anslagas, as kai stojau ir sake mazai vietu, o stojau dar paciom pirmom dienom, po manes dar ne viena ir ne du priime per tus stojimo etapus. tiesiog reikia zmoniu prisivilioti. ir aisku, jei ten visai mazi pazymiai, tai nepriima, juk buna ir tokiu, bet mazumos

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau