Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nuostabumai

Yra žmonių, kuriem teko girdėt mano dramos filmo vertą istoriją apie draugyste su mergaite iš Kauno. Taip arti viena kitos buvom. Tokia nuostabi buvo ta draugystė. Tokios keistai stebinančios buvo aplinkos ir aplinkybės.

Taip, mes nebebendraujam ir ta istorija vis dar verta geros dramos. Bet visa tai nesvarbu. Ką aš noriu pasakyti? Tas žmogus atėjo į mano gyvenimą tada, kai man labiausiai to reikėjo, ir pasiliko su manimi tiek, kiek man reikėjo. Ir aš stengiausi padaryti lygiai tą patį savo ruožtu, jos atžvilgiu.

Vartau rastas laiškų nuotrupas (gal rasiu ir pačius laiškus). Skaitau apie mūsų susipykimus ir susitaikymus. Apie visišką tikrą nuoširdumą, ir visiškai tvirtą išsakymą to, kas galvoje. Tuo pačiu taip giliai, švelniai ir poetiškai. Viskas toje draugystėje buvo nuostabu. Bendra ir nebendra kūryba, būdas šnekėti, sapaliojimai ir nesapaliojimai, barniai ir susitaikymai.
Tai, kad visa tai išvis galėjo vykti daugiausiai internetinėje erdvėje, ir ne aš manau, bet aš žinau, kad kai kurie tiek neišpeša iš visai "realesnių" draugysčių.


Todėl noriu pasakyti - meilė pasilieka, o visa, kas tiko ir nutiko, pradedant pirma mano ir jos žinute ir baigiant tuo, ko nebėra - visa tai yra nuostabu. Ir kiekvienam kuris veik sėdi mano vietoje ir žliumbia "kaip liūdna" "kaip gaila" ir panašiai, turiu pasakyti, kad, visų pirma, toje vietoje sėdžiu tik aš viena. Antra, absurdas yra gailėti nuostabiausių pasaulyje draugysčių. Jas reikia vertinti ir nešiotis širdyje. Nesvarbu, ar jos vis dar vyksta, dabar, realiu laiku. Nuo to tai netampa mažiau nuostabu.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...