Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nuostabumai

Yra žmonių, kuriem teko girdėt mano dramos filmo vertą istoriją apie draugyste su mergaite iš Kauno. Taip arti viena kitos buvom. Tokia nuostabi buvo ta draugystė. Tokios keistai stebinančios buvo aplinkos ir aplinkybės.

Taip, mes nebebendraujam ir ta istorija vis dar verta geros dramos. Bet visa tai nesvarbu. Ką aš noriu pasakyti? Tas žmogus atėjo į mano gyvenimą tada, kai man labiausiai to reikėjo, ir pasiliko su manimi tiek, kiek man reikėjo. Ir aš stengiausi padaryti lygiai tą patį savo ruožtu, jos atžvilgiu.

Vartau rastas laiškų nuotrupas (gal rasiu ir pačius laiškus). Skaitau apie mūsų susipykimus ir susitaikymus. Apie visišką tikrą nuoširdumą, ir visiškai tvirtą išsakymą to, kas galvoje. Tuo pačiu taip giliai, švelniai ir poetiškai. Viskas toje draugystėje buvo nuostabu. Bendra ir nebendra kūryba, būdas šnekėti, sapaliojimai ir nesapaliojimai, barniai ir susitaikymai.
Tai, kad visa tai išvis galėjo vykti daugiausiai internetinėje erdvėje, ir ne aš manau, bet aš žinau, kad kai kurie tiek neišpeša iš visai "realesnių" draugysčių.


Todėl noriu pasakyti - meilė pasilieka, o visa, kas tiko ir nutiko, pradedant pirma mano ir jos žinute ir baigiant tuo, ko nebėra - visa tai yra nuostabu. Ir kiekvienam kuris veik sėdi mano vietoje ir žliumbia "kaip liūdna" "kaip gaila" ir panašiai, turiu pasakyti, kad, visų pirma, toje vietoje sėdžiu tik aš viena. Antra, absurdas yra gailėti nuostabiausių pasaulyje draugysčių. Jas reikia vertinti ir nešiotis širdyje. Nesvarbu, ar jos vis dar vyksta, dabar, realiu laiku. Nuo to tai netampa mažiau nuostabu.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…