Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Tai jau manai, kad daug gyvenime visko matęs?

Taigi, šiandien Mint Vinetu nutraukiau gitaros stygą ir mačiau mielą gražų ciūciką.

O jei rimtai, šiandien, po mano frazės, kad sakau tik iš savo asmeninės patirties, manęs buvo paklausta, (pradedant žodžiu "neįsižeisk"), ar aš jaučiuosi labai jau daug gyvenimiškos patirties tokia jauna sukaupusi.
Ką galima atsakyt į tokį klausimą? Mano manymu nei daug, nei mažai, sukaupusi tik tiek, kiek ir esu sukaupusi.
Ir išvis, bent aš tai dar neradau būdo tokiam dalykui išmatuoti, kaip ir būdo subrendimui išmatuoti, arba būdo žmogaus gerumui matuot.
Nežinau kaip čia sverti, daugiau patyręs skaitosi tas, kurio senelis miręs ar tas, kurio šuo padvėsė. Ir sakykit nesakę, kad žmogus svarbiau už šunį (aš visai neketinu to paneigti), bet net ir sukrėtimo lygis, mano manymu, nenurodo patirties.
Jeigu Tu iškalei viską, kas įmanoma matematikos kontroliniui ir gavai 10, tai čia rimta patirtis? O jei kitą savaitę nebeatsimeni?
Manau svarbiau net ne tai, kokio mąsto įvykiai supa (mane šiandien visai sukrėtė stygos nutraukimas - taip seniai nebuvau nutraukusi, o lyg ir per aukštai nebuvau derinusi, iki šiol svarstau, kodėl ji ėmė ir nutrūko), o ką aš iš jų gavau. Kuo aš dabar gyvenu. Kaip tai manyje atsispindi. Ir šito jau niekada neišmatuosi - mes visi tesame vaikščiojančios patirtys, Tu sakai - puodelis, ir Tau tai yra bent 1% kitaip negu man. Tai mergaitei labiausiai patinka Vilniuje, aš labiausiai už trobesius su langu į laukus kai lija, o kitai mergaitei apskritai miškuose. Kažkodėl į šitą buvo sureaguota "kokie skirtingi pasirinkimai/prioritetai", tačiau kai kalba pasisuko apie patirtis, tas skirtingumas ir nesprendimas, kas čia yra geriau, kažkur dingo.
"Patirtis" yra tas dalykas, kuris, kaip pastebėjau, mūsų visuomenėje yra sveriamas itin ir veik kasdien. Vyresni žmonės patyrę daugiau nei jaunesni, aš "matęs gyvenimo" daugiau, nei Tu. Žodžiu, visame kame ir visokiausiomis formomis.
Aš tai nesuprantu, kaip ir kam lyginti katės ir šuns auginimo ypatumus ir ką galima iš to spręsti. Nes nei Tu gyveni mano gyvenimo su savo patirtim, nei aš gyvenu Tavo gyvenimą su savo patirtim. Tą patirtį turim tik savo, ir gyvenimą, irgi, gyvenam tik savo, ir net norėdamas čia nieko nepakeisi. Lyginti patirtį, mano manymu, tas pats, kas lyginti gyvenimą. Tai pasilyginkim dabar, kuris čia geresnį gyvenimą nugyvenom.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…