Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie jaudulį

    Taip jau nutiko, kad pastarąjį kartą užkalbindama japoną (o aš tai darau apytiksliai taip dažnai, kaip pamatau japoną), pataikiau ant žmogaus, kuris sukasi labai įdomiuose versluose - online anglų kalbos mokyme. Ir taip jau nutiko, kad gavau darbo pasiūlymą. Išsiaiškinom, kad nieko labai baisaus mokėt ten nereikia - reikia mokėt šnekėt angliškai. O visa kita su laiku.
Žodžiu, rašau visa tai tik todėl, kad šiandien turėjau savo pirmąjį testuką. Gal jis nepraėjo tobulai, bet nepraėjo ir baisiai. Ir dar rašau tai todėl, kad testas buvo pusę septynių, o kažkoks jauduliukas kilo jau gal nuo trečios valandos dienos. Kas iš to jaudulio? Mes persiėmę šita europietiška-amerikietiška kultūra, kaip anglai sako "oh, I'm so excited!". O tas excited irgi toks dvejopas žodis. Iš vienos pusės - džiaugtis, iš kitos - jaudintis. Ir kas iš to jaudulio? Jau geriau viską iš eilės imant tikėtis smagiai praleisti laiką. Ir tai tikrai nenumažina Tavo šansų gerai pasirodyti, dažniausiai gerokai juos padidina, negu visą laiką drebėt ir nervintis. Mes čia taip įpratę viską priimti kaip pasaulio pabaigą "ką aš darysiu, jei nepasiseks", "o jei neišlaikysiu egzamino...". Tai tik nesėkmė, tai tik egzaminas. Egzaminą galima perlaikyti, mėginti galima dar ir dar ir dar kartą (ir dar, žinoma, jei reikia).

    Gal todėl man ir buvo žymiai lengviau negu daugumai eiti į egzaminus. Ne todėl, kad jie man nieko nelems, nes nežadu studijuoti (nes jau niekam šiam bloge nebe paslaptis, kad žadu), bet todėl, kad tai ne pasaulio pabaigia, užtat - žiauriai įdomus procesas.

    Todėl atėjus į lietuvių egzaminą, pamenu, be jokių problemų ir abejonių pasiėmiau turbūt vieną šizofreniškiausių Škėmos ištraukų iš Baltos drobulės ir nutariau to interpretacija ir užsiimti. O dar pora mėnesių po to net ir pačią Baltą Drobulę perskaičiau :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...