Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Greitasis Autobusas, ketvirta dalis

IV dalis

Iš tiesų, važiavimas greitaisiais autobusais yra mistinė patirtis. Kartais keikiesi, mėgindamas įlipti, išlipti, iškristi, jau nešnekant apie tokius gėrius kaip pamėginti aktyvuoti bilietą.

Pastarosiomis dienomis žmonių elgesyje priimant sprendimus, susijusius su greitaisiais autobusais, pastebiu patinų sezono metu bruožus:
stotelėje visi sustoja užimdami startines pozicijas, išvesdami teoriją, kad štai šioje vietoje, autobusui sustojus, bus durys, tai aš įlipsiu pirmas! Žmonių elgesys šiaip laukiant stotelėje ir atvažiuojant greitajam kardinaliai pasikeičia. Beveik gali jausti, kaip jie pradeda skleisti konkuravimo kvapus. Jau supratus, kad autobusas nesustos prognozuotoje vietoje, visi įžūliai keičia savo pozicijas. Drąsiausieji pavasarinėtojai netgi rizikuoja būt nutrenkti veidrodėlių.

toks vat tas gyvenimas greituosiuose

Komentarai

  1. šitokį elgesį galima išvysti ir toli riedančiose autobusuose, į kuriuos jau pirmose stotelėse susigrūda pilnas ekipažas.
    kai pernai tekdavo važinėti 74 į naująją vilnią, net ir senutės nepasikuklindavo ištempti tavęs jau lipančio atgal į lauką, kad pirmosios užsikaltų sėdimą vietą.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…