Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

"Buvo verta"

Prieš gerą savaitę ar dvi portale ask.fm man uždavė klausimą, ką pasakyčiau sau jaunesnei, jei galėčiau grįžti atgal.
Ask.fm jau ištryniau, bet
Pasakyčiau, kad bus verta. Visa tai, ką ji darys, bus to verta. Visa tai, kas tuo metu atrodys nesuprantama, po kiek laiko pavirs nuostabiomis ir neįkainojamomis patirtimis, ją pakeisiančiomis patirtimis, ją užauginsiančiomis patirtimis. Pasakyčiau, kad kad ir ką ji darys, tai atsipirks. Galbūt po metų, galbūt po daugelio.
Stovėdama čia ir žiūrėdama atgal galiu pasakyti, kad toks žodis kaip "klaidos", regis, nebeegzistuoja, egzistuoja tik patirtys, kurių nenusimesi nuo pečių, bet ir nereikia, dėl to, kad užaugai, jos jau ramiai guli ant Tavo pečių ir seka pasakas apie nuostabų Tavo gyvenimą.
Visi praeities įvykiai tampa ir "tai jau praėjo" ir "tai niekada nepraeis". Pradėjus žiūrėti holistiškai suvoki, kad negalima kažko priskirti konkrečios dienos konkrečiai valandai, nes niekas neįvyksta taip staiga. Net greičiausiems incidentams reikalingos bent kelios dienos žmoguje, idant jis susikurtų tam tinkamą erdvę. Visa, kam skirdavau datas, dabar atrodo neaišku kada prasidėję dalykai, tos datos apsinešusios sapno migla ir pačiu stipriausiu rūku, ir nuo to jautiesi tik ramesnis. Suvoki, kad niekas neatsitinka staiga, todėl "staiga" momento kaltinti negalima. Suvoki, kad išvis mažai ką galima kaltinti, kad niekas nėra taip paprasta, kaip atrodo, ir žinai mažiau, nei manei, kad žinai.
Stovėdamas čia suvoki, kad nežinai, kiek žinai: ar daug, ar mažai, žinai, kad žinai tik tiek, kiek žinai. Ir to užtenka. Kad visa kita prielaidos, kai kurios iš tų prielaidų labai gražios, kai kurios ne, bet, galų gale, jos tikrovės nekeičia, ir tikrovė belieka numanoma.
Ir sakydama tik iš to, ką tikrai žinau, sakau:
Buvo verta. Yra verta. Bus verta.
Visa, ką darysi taps Tavo veiklos vaisiais, vienaip ar kitaip. Visa, ką darysi, po daugelio metų bus nuostabu. Ir, ko gero, tai bus žymiai nuostabiau, negu nedarius nieko.

Komentarai

  1. Nepranešei, kad kažkada ištrinsi ask.fm, buvo nebaigta diskusija - norėjosi užduoti tolimesnius klausimus į pateiktus atsakymus, tik ne iš karto.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na va, apgailestauju. Ir visgi, galima susikeisti kitais kontaktais, drąsiai teigiu, jog, ko gero, mane susiradot būtent per facebook, to dar neišsitryniau.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Tai čia striptizas?

 Balandį, įkvėpta porą (pasitikrinau, iš tikrųjų trijų) metų senumo likusio atsiminimo apie dvi (primą draugo padovanotą) privačias poledance treniruotes, kai baigėsi mano sporto salės abonimentas, prisikaupiau parašyti Vipera Academy , kad norėčiau, kaip čia lietuviškai verčiasi, į šokį/sportą su stulpais (poledance). Ir aišku, nutiko baisiausia, kas galėjo nutikti žmogui, kuris dėl visko nerimauja - jie man rado vietos. Rado vietos, jau parašiau, nu prisikalbėjau. Teks eiti. Aš prieš tris metus Sportas niekada nebuvo mano dalykas. Mokykloje labiausiai nekenčiau grupinių sportų. Gal dėl to, kad buvau ir pravardžiuojama ir šiaip atsiskyrėlė, gal dėl to, kad esu intravertė. Vienintelės išlygos, kurias atsimenu, buvo stalo tenisas (duodavo trenerė žaist priesalėj neatsinešusiems aprangos - kaip aš ją dėl to mylėjau! -), ir šokis gimnastiniais kaspinais. Pastarąjį pamačiau po pamokų šokant pažįstamą. Su kažkiek sporto elementų, ten buvo labiau meninis šokis, ir labai ilga...