Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kodėl mano ir katės požiūris vegetarizmo klausimais skiriasi

"Kita vertus, manau, kad galima maitintis pagal savo prigimtį. Jeigu žmogus gali savo rankomis papjauti, nužudyti kiaulę, vištą ar kitą gyvį, jis gali tai ir valgyti. Aš asmeniškai to padaryti negaliu. Paauglystėje mėginau žvejoti, man būdavo skaudu numauti žuvį nuo kabliuko. Aš jaučiu, kad sukeliu gyvūnui skausmą. Negaliu to daryti, todėl negaliu jo ir valgyti. Tiesiog to nėra mano prigimtyje. O nuskinti obuolį, iškasti bulvę – galiu. Vadinasi, galiu ir valgyti. Pastaruoju metu šitaip mąstau." - Teigia vienas iš Lietuvoje žinomų žmonių, pavardę palikime neaiškią, kad neprasidėtų bereikalingų diskusijų.

Tai štai: aš turbūt net fiziškai kiškio nesugaučiau, ką jau kalbėti apie moralines vertybes, stengtis iš karto tą kiškį nudėti, žiūrėti, kaip jis kankinasi ir kaip akyse gesta gyvybė. Kai kuriem tos gyvybės nieko nevertos, o kai kurie mėsą valgo visai nesusiedami triušio su tuo, kas yra jų lėkštėje. Tai jų asmeninis gyvenimo būdas, aš pasirinkau kitokį. 

Vėlgi, mano katė - natūralus mėsėdis padaras (šitoj vietoj nesiginčykim apie žmogų, raštelsiu tolėliau).
Jeigu ją išmes į lauką, ji gyvens pelėm ir žvirbliais. Taip, galbūt ji nesusimedžios kiaulės ar jaučio, ką gauna pietums, bet bent jau neužmirš mėsos skonio. O ir pro langą tegu mikčioja į žvirblius, bent instinktų bus neužmiršusi. Visgi visko būna, jeigu pabėgs, turės kuo gyventi. O kai padarai katę vegetare (kas man gal truputį sunkiai suvokiama, nes katės organizmas taip greit nepripranta prie pokyčių kaip žmogaus, ir mėsa jam realiai idealus maistas), tai po to kai pabėgs jai ką - sėklų į ranką įduoti?
Būnant tokiai natūralistei aišku gal reikėtų jai maitinti žiurkes, bet, manau, su tokiu kompromisu naminei katei, kokį dabar turim, visai galima sutikti.

O dabar apie žmones. Mokslas teigia, kad šie padarai jau kurį laiką yra visiškai visaėdžiai, o kad jų protėvių protėvių protėvių (ir taip toliau) protėviai buvo visiški mėsėdžiai, iki kol išmoko auginti augalus, nebėra argumentas. Sakau Justui "prasivėriau ausis". Sako, jei tai būtų buvę taip gerai, mes visi su skylėm ausyse būtume gimę. Todėl lygiai taip pat apie mėsą ir visa kita: mes negimėm su drabužiais, net su plaukais negimėm. Yra tona dalykų, kuriais naudojamės kiekvieną dieną, ir mes su jais negimėm. Todėl argumentas, kad gimėme (prieš daugelį daugelį amžių) mesėdžiais yra vertas lygiai tiek pat, kaip kad prieš daugelį metų gimėme vegetarais. Jis nieko nebeįrodo.

Moksliškai, geležį labiau pasisavina iš gyvūninės kilmės produktų, bet jeigu aš esu vegetarė, tai aš ir iš vieno suvalgyto trauklapio gausiu daugiau geležies, negu iš kepsnio. Organizmai prisitaiko. Ir gal ir kvaila dėl savo įgeidžių katę mėginti versti vegetare, bet manau, kad pačiam tokiu tampant - vegetaru, veganu ir t.t. tai nėra joks nusikaltimas. Geriau virškinti daržoves ir vaisius irgi nėra nusikaltimas. Jei dabar suvalgyčiau mėsos, turbūt ji išeitų ne pro tą tradicinį galą, nes organizmas nuo jos atpratęs. Nu ir viskas. Baigtas kriukis ir baigtas klausimas. Man gaila triušių, gaila vieną valgyt, o kitą mylėt. Neišvengsi visiško nekenkimo gamtai jokių būdu, ir jei būdamas veganas savo senus, bet dar gerus odinius batus išmesi lauk, nes jie iš odos, ir skatindamas vartotojiškumą pirksi naujus, kad būtų ne odiniai, tai nieko iš to gero. Ir jei užsisakysi maistą ir išsiaiškinęs, kad jame yra mėsos, mesi lauk ir pirksi kitą. O jei šito nedarai, manau anoks Tu visuomenės priešas, nors čia vegetarus visose erdvėse visur ir visaip doroja kaip vegetarizmo mados aukas ir didžiausiu pagyrūnus. Arba valgai mėsą arba ne. Arba prausiesi rytais, arba vakarais, arba ir tada ir tada. Kartą į pusę savaitės ar į savaitę plauni grindis. Tie kiti dalykai kažkodėl šitaip neužkliūna žmonėm, o juk tai lygiai tokia pat mūsų kasdienio gyvenimo dalis.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…