Šiandien TED talks'e kaip tik žiūrėjau kalbą klausimu "kada paskutinį sykį 10minučių nedarėte nieko?". Tai va, šnekėjo apie meditacijos naudą ir panašiai, kuo aš šventai tikiu. Bet šiandien kaip tik toks laisvadienis, kai peržiūri daug niekur nukreipiančios informacijos ir kyla milijonai minčių apie viso šio pasaulio santvarką ir prasmę, apie tai, kas esi ir kas turėtum būti, ir netgi KIEK turėtum būti.
Pradedant elementariais dalykais: finansiniu išgyvenimu šitoje terpėje ir baigiant tokiais dalykais kaip meno kaina ir svajonių įgyvendinimu.
Klausimai, į kuriuos negaliu atsakyti: ką, pavyzdžiui, man veikti gyvenime finansiniu lygmeniu: studijuoti bet ką ir dirbti bet ką? Išsirinkti paklausiausią specialybę ir ją pamilti, ko aš uoliai mokausi - pamilti tai, kas yra? Mėginti užsidirbti iš to, ką dievinu daryti? Fotografijos, eilių, muzikos... Tapti juose tokiu geru, kad už tai mokėtų pinigus? Bet tuomet - kaip neparsiduoti? Artima riba. Ar verta išvis iš meno daryti pelną? Bet vėlgi, ir menininkui reikia iš kažko gyventi. Gali rinktis: dirbti po aštuonias ar daugiau valandų, tada kurti. O dar ir pamiegoti norisi, o kur šeima...
Statyti verslą, būti milijonieriumi? Prarasti kokius dešimt metų, kad po to būtų gerai? Vėlgi, verslas turi turėti kažką unikalaus pasiūlyti, nebent pinigų plovimą irgi vadinsim verslu. Kol kas tokių idėjų neturiu.
Pamažu imu suvokti, kad mums neskirta laiko šiam pasauly išbandyti viską ir visais keliais. Tu turi pasirinkti kelią, kuriuo žadi įgyvendinti visas tas svajones, ne daug kelių. Kai darai daug ir viską - vienu metu, š gaunasi.
Dirbti su tinkliniu marketingu? Neabejoju, kad tai - verslas ir turiu pavyzdžių, kurie iš to verslo laikosi, tačiau ar aš tikrai noriu to kelio?
Įstoti į informatiką, pabaigti ir eiti su saviškiu?
O gal uždirbti truputį ir vediškai tikėti savo vyru, kad, kaip sako, jis vis kiltų ir kiltų ir jo pajamų užtektų namams?
Būti sėkmingu žmogumi ar sėkminga moterimi, sėkminga karjeroje ar šeimoje?
Mėginti tobulėti mene ir uždirbti iš jo? Kaip? Kokiais būdais žmonės ima ir taip stebuklingai prasimuša, jei nesivaiko pop kultūros? Ko gero, ne Lietuvoje. Emigruoti? Bet aš dažniausiai tikiu, kad problemos slypi ne šalyje, ir kur labai nori, ten gali kalnus nuversti, kad ir kokia šalis tai bebūtų.
Būti sėkmingu vidutiniu žmogumi, kuris taip ir nugyvena gyvenimą nenuėjęs į žirgyną (nes nėra pinigų, žinoma), kai ant žirgo pajodinėti troško nuo vienuolikos?
Kaip žmonės taip lengvai išsirenka? Baigė mokyklą, įstojo, dirbs, gyvens, mirs. Man kažkaip neišeina, galbūt aš tinginė - manęs nuoširdžiai netraukia akademinės studijos, gal todėl, kad Lietuvoj studijuodamas kokią filologiją gausi ir kūno kultūros. Kai aš domiuosi fotografija, aš domiuosi fotografija (ir tik tuo, kas su tuo susiję - fizika, daile...). Tuo metu aš nenoriu kūno kultūros. Studijuoti ir mėginti atsifiltruoti ir kreipti dėmesį į tai, kas Tau patinka?
Gyventi šia diena, kreipti dėmesį į nuostabią Tave supančią gamtą ir senatvėje oze po dvyliką valandų valyti stalus, kad gautum minimumą (arba mažiau, kas ten žino), nes negali išeiti į pensiją, nes akivaizdžiai nebus iš ko gyventi ir gydytis ligas?
Kokie keisti klausimai, tik vienas vargšas laisvadienis ir jau va tai Tau. Vakar geri filmai ir katė, kuri, man atrodo, iš tiesų dievina mūsų palovį ir žada po juo nugyventi savo gyvenimą, į vakarą išlenda, pasimurksto, pasiglausto, tik glostyk ją, pažaidžia, pašmirinėja, pusę nakties irgi, ir tada prie kojų užmiega, o nuo ryto vėl palovy nieko neveikia. Keistų kačių būna, bandau suvokti, ar čia ji taip adaptuojasi ir po to nebegyvens po lova, ar jai tiesiog beprotiškai ten patinka. Ieškom jai elfiško vardo.
Pradedant elementariais dalykais: finansiniu išgyvenimu šitoje terpėje ir baigiant tokiais dalykais kaip meno kaina ir svajonių įgyvendinimu.
Klausimai, į kuriuos negaliu atsakyti: ką, pavyzdžiui, man veikti gyvenime finansiniu lygmeniu: studijuoti bet ką ir dirbti bet ką? Išsirinkti paklausiausią specialybę ir ją pamilti, ko aš uoliai mokausi - pamilti tai, kas yra? Mėginti užsidirbti iš to, ką dievinu daryti? Fotografijos, eilių, muzikos... Tapti juose tokiu geru, kad už tai mokėtų pinigus? Bet tuomet - kaip neparsiduoti? Artima riba. Ar verta išvis iš meno daryti pelną? Bet vėlgi, ir menininkui reikia iš kažko gyventi. Gali rinktis: dirbti po aštuonias ar daugiau valandų, tada kurti. O dar ir pamiegoti norisi, o kur šeima...
Statyti verslą, būti milijonieriumi? Prarasti kokius dešimt metų, kad po to būtų gerai? Vėlgi, verslas turi turėti kažką unikalaus pasiūlyti, nebent pinigų plovimą irgi vadinsim verslu. Kol kas tokių idėjų neturiu.
Pamažu imu suvokti, kad mums neskirta laiko šiam pasauly išbandyti viską ir visais keliais. Tu turi pasirinkti kelią, kuriuo žadi įgyvendinti visas tas svajones, ne daug kelių. Kai darai daug ir viską - vienu metu, š gaunasi.
Dirbti su tinkliniu marketingu? Neabejoju, kad tai - verslas ir turiu pavyzdžių, kurie iš to verslo laikosi, tačiau ar aš tikrai noriu to kelio?
Įstoti į informatiką, pabaigti ir eiti su saviškiu?
O gal uždirbti truputį ir vediškai tikėti savo vyru, kad, kaip sako, jis vis kiltų ir kiltų ir jo pajamų užtektų namams?
Būti sėkmingu žmogumi ar sėkminga moterimi, sėkminga karjeroje ar šeimoje?
Mėginti tobulėti mene ir uždirbti iš jo? Kaip? Kokiais būdais žmonės ima ir taip stebuklingai prasimuša, jei nesivaiko pop kultūros? Ko gero, ne Lietuvoje. Emigruoti? Bet aš dažniausiai tikiu, kad problemos slypi ne šalyje, ir kur labai nori, ten gali kalnus nuversti, kad ir kokia šalis tai bebūtų.
Būti sėkmingu vidutiniu žmogumi, kuris taip ir nugyvena gyvenimą nenuėjęs į žirgyną (nes nėra pinigų, žinoma), kai ant žirgo pajodinėti troško nuo vienuolikos?
Kaip žmonės taip lengvai išsirenka? Baigė mokyklą, įstojo, dirbs, gyvens, mirs. Man kažkaip neišeina, galbūt aš tinginė - manęs nuoširdžiai netraukia akademinės studijos, gal todėl, kad Lietuvoj studijuodamas kokią filologiją gausi ir kūno kultūros. Kai aš domiuosi fotografija, aš domiuosi fotografija (ir tik tuo, kas su tuo susiję - fizika, daile...). Tuo metu aš nenoriu kūno kultūros. Studijuoti ir mėginti atsifiltruoti ir kreipti dėmesį į tai, kas Tau patinka?
Gyventi šia diena, kreipti dėmesį į nuostabią Tave supančią gamtą ir senatvėje oze po dvyliką valandų valyti stalus, kad gautum minimumą (arba mažiau, kas ten žino), nes negali išeiti į pensiją, nes akivaizdžiai nebus iš ko gyventi ir gydytis ligas?
Kokie keisti klausimai, tik vienas vargšas laisvadienis ir jau va tai Tau. Vakar geri filmai ir katė, kuri, man atrodo, iš tiesų dievina mūsų palovį ir žada po juo nugyventi savo gyvenimą, į vakarą išlenda, pasimurksto, pasiglausto, tik glostyk ją, pažaidžia, pašmirinėja, pusę nakties irgi, ir tada prie kojų užmiega, o nuo ryto vėl palovy nieko neveikia. Keistų kačių būna, bandau suvokti, ar čia ji taip adaptuojasi ir po to nebegyvens po lova, ar jai tiesiog beprotiškai ten patinka. Ieškom jai elfiško vardo.
Komentarai
Rašyti komentarą