Įvyko jau prieš kokius metus, bet atsimenu aiškiai kaip dieną. Čia toks įvykis, kurio kuklinausi gana ilgą laiką, iš savo lūpų daug kam nepasakojau, ir kai kurie vis dar gyvena jo nematę, tik girdėję, ir matę maksimum youtube įrašą, kuris, tiesą sakant, tikrovės visai neatspindi. Tikrovė buvo linksmesnė.
Taigi, nežinantiems net nuogirdų:
Buvo žiema, gruodžio penkiolikta gal. Veiksmas vyksta Domanto Razausko kalėdiniame koncerte, į kurį Domas pasiprašo žmonių atsinešti - žvakių, žvakių ir dar kartą žvakių. Ant scenos užkuria visą gražų žvakyną, ant palangių, ant pianino... Žodžiu, arbatinių (o gal lenkiškų?) žvakių rojus. Koncertą pradeda Gedas Lukšas su Indre Gegeckaite.
Jie dainuoja, tos žvakutės jau kurį laiką dega. Ir viena išsibaigusio vaško žvakė nutaria, kad mirt ji dar nenori, žodžiu, ją apima ryški mirties baimė, mirti ji dar nenori. Kai kurie įžvalgūs žmonės salėje keistais žvilgsniais pradeda apsikeitinėti, į kažką bado pirštais, galiausiai atsisuku, o ten dega... Nu kaip, žvake jau nebepavadinsi, vaško nėra, degiklio nėr... Kaip ir tas plastmasiukas žvakės. Scena absoliučiai medinė, šalia laidai. Nu ką, vandens tai nebėgsi vidury pasirodymo į užkulisius. Gesinti, negesinti... Na, o jeigu neužges pati? Tokiose filosofinėse dvejonėse klajojant man kilo tiesiog nuostabi idėja. Taigi žmonės per filmus koja ugnį gesina! Ir nėra toje idėjoje, išties, nieko blogo, jei žmogus turi galvoje šiek tiek fizikos, ir nesugalvoja tiesiog užšokti ant degančios žvakės, kurioje susikaupia krūva karšto oro ir akimirkai visas oras iki pat Gedo rankovės beveik nusitvieskia va taip va, tik horizontalia tiesia linija, ir akimirkai visa nušvinta:
Žodžiu, dabar žinau, kad greit užminant tokį dalyką, karštas oras ten susispaudžia. Aš pataikiau į taktą, Gedas dainavo kažkurią iš eilučių apie ugnį, gal "čia nebūta ugnies" ir tada bum. Pataikiau į taktą, Ugnis dingo, grojom toliau, o aš mėginau kikendama dar ir dainą užbaigti. Ryškiausias prisiminimas: kaip tyčia akimirką prieš žvakės gesinimo procedūrą Domas išlindo užkulisiuose pažiūrėti į mus ir kaip mum ten sekasi. Turbūt gyvenime neužmiršiu, kaip jis plyšo juokais.
O čia arčiausia to, ką pavyko užgaudyti ir įkelti žmonėms:
Taigi, nežinantiems net nuogirdų:
Buvo žiema, gruodžio penkiolikta gal. Veiksmas vyksta Domanto Razausko kalėdiniame koncerte, į kurį Domas pasiprašo žmonių atsinešti - žvakių, žvakių ir dar kartą žvakių. Ant scenos užkuria visą gražų žvakyną, ant palangių, ant pianino... Žodžiu, arbatinių (o gal lenkiškų?) žvakių rojus. Koncertą pradeda Gedas Lukšas su Indre Gegeckaite.
Jie dainuoja, tos žvakutės jau kurį laiką dega. Ir viena išsibaigusio vaško žvakė nutaria, kad mirt ji dar nenori, žodžiu, ją apima ryški mirties baimė, mirti ji dar nenori. Kai kurie įžvalgūs žmonės salėje keistais žvilgsniais pradeda apsikeitinėti, į kažką bado pirštais, galiausiai atsisuku, o ten dega... Nu kaip, žvake jau nebepavadinsi, vaško nėra, degiklio nėr... Kaip ir tas plastmasiukas žvakės. Scena absoliučiai medinė, šalia laidai. Nu ką, vandens tai nebėgsi vidury pasirodymo į užkulisius. Gesinti, negesinti... Na, o jeigu neužges pati? Tokiose filosofinėse dvejonėse klajojant man kilo tiesiog nuostabi idėja. Taigi žmonės per filmus koja ugnį gesina! Ir nėra toje idėjoje, išties, nieko blogo, jei žmogus turi galvoje šiek tiek fizikos, ir nesugalvoja tiesiog užšokti ant degančios žvakės, kurioje susikaupia krūva karšto oro ir akimirkai visas oras iki pat Gedo rankovės beveik nusitvieskia va taip va, tik horizontalia tiesia linija, ir akimirkai visa nušvinta:
Žodžiu, dabar žinau, kad greit užminant tokį dalyką, karštas oras ten susispaudžia. Aš pataikiau į taktą, Gedas dainavo kažkurią iš eilučių apie ugnį, gal "čia nebūta ugnies" ir tada bum. Pataikiau į taktą, Ugnis dingo, grojom toliau, o aš mėginau kikendama dar ir dainą užbaigti. Ryškiausias prisiminimas: kaip tyčia akimirką prieš žvakės gesinimo procedūrą Domas išlindo užkulisiuose pažiūrėti į mus ir kaip mum ten sekasi. Turbūt gyvenime neužmiršiu, kaip jis plyšo juokais.
O čia arčiausia to, ką pavyko užgaudyti ir įkelti žmonėms:
Komentarai
Rašyti komentarą