Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

ką aš

... manau apie Twilight?

Manau, labai išsemta tema. Visgi ne visai. Nepamenu šiuo metu Twilight autorės pavardės, bet man tai nėra esmė. Žodžiu - pirmiausiai gerbiu ją už tai, kad mėgino (kad ir nesėkmingai), sugriauti mitologinius per amžių amžius susigulėjusius stereotipus apie vampyrus. Visi mes jau viską apie juos žinojom: jie žūna, jei persmeigi širdį kuolu, žudai sidabru, nubaidai česnakais, saulėje jie sudega, ir, žinoma, negali maitintis jau mirusiojo krauju.
Taigi, Saulėlydyje truputį kitaip. Vampyrai, pasirodo, gali gerti ir kitų rūšių kraują, kas be ko, į saulę išlindę jie blizga. Na taip, pastarasis sukurtas naujas bruožas neprilipo beveik niekam. Bet tai juk ir dėl to, kad mes jau taip pripratę prie sukurtos mitologijos.
Antras dalykas, kuris man patiko knygose, yra tai, kad ten labai daug gerai aprašytų dalykų. Man asmeniškai - tikroviškų iš psichologinės pusės. T.y., nepasiant to, kad Bela susitikinėja su vampyru, bet kai jie išsiskiria (kaip ir dingsta Belai labai laabai svarbus žmogus) labai tikroviškai aprašyta žmogaus kančia. Ir tiems, kurie tos knygos neskaitė, aš nieko nepapasakosiu ir niekuo neįtikinsiu. Ir nereikia.
Žodžiu, šiaip jau po to visa kas tiek knygose, tiek ir filmuose pamažu ir palaipsniui prastėja, bet dar įstrigusi viena vieta iš kažkurios filmo dalies, kur Bela vėl artimai susidraugauja su Džeikobu.
Turbūt tai ir viskas. Gražiai sukurta visa vilkolakių idėja, su ta gentimi, nuo seno augančia atskirai tarp miškų, kurioje kažkas keistai dedasi.

O dabar apie tuos kitus dalykus. Kai perskaičiau pirmąją knygą ir parsisiunčiau filmą, likau atvipusiu smakru. Buvo baisu ir nesuprantama, kaip iš tokios geros knygos liko toks š. Kadangi po to kažkada, mano nelaimei, teko žiūrėti antrąjį kartą, buvo jau geriau (matyt, čia kaip su kava, neskanu tik pradžioj?). Bet vis tiek. KAip su aktoriumi, su tuo žmogumi, vaidinančiu Edvardą, tai buvo mano pirmoji pažintis, o kadangi nieko apie jį nebuvau girdėjusi, nusprendžiau, kad aktorius jis tikrai nekoks. Klydau. Visi, kurie manot taip pat, pažiūrėkit filmą remember me. Na, bent jau mano nuomonė po kelių kitų filmų apie jį, kaip apie aktorių, akivaizdžiai pasikeitė. Na, o mergina vaidinanti Belą yra man visai įdomi aktorė, nepasakyčiau, kad nekokia, nors nepasakyčiau ir kad stebuklinga. Labai daug visame kame komercijos, holivudizmo, laimingų pabaigų.
Tad patiko realiai tik ta scena su Džeikobu, gal dar ta, kur Belą pirmoje dalyje užpuola piktas vampyras. Alisa, užtat, įstabiai sukurtas personažas, kaip ir Belos tėtis.

Tai tiek iš tiesų, nieko stebuklingo, daug komercijos, keletas mažų pasisekusių smulkmių. Amen.

P.S. šį įrašą ketinau rašyti kai perskaitysiu ketvirtą knygos dalį ir pažiūrėsiu ketvirtą filmą, bet aš tos knygos kažkaip nebeištvėriau. O dėl filmo - bus matyt.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Dramblio dydžio susvetimėjimas

 Savaitgalį sėdėjau su draugėmis prie puodelio kavos, ir kažkaip mes užsikalbėjome apie tai, kas yra ištikimybė santykiuose. Ir paaiškėjo, kad klube šokis su kitu (ne savo išrinktuoju) priešingos lyties žmogumi gali būti laikomas neištikimybe.  Ir tiek daug klausimų man kilo. Vargšas tas žmogus, kuris pasmerktas visą gyvenimą su vienu žmogumi šokti. Jo, yra draugės merginos, su jomis ala galima. Tada pradėjau aš klausti, o tai kaip šokių vakarai visokie. Sakau, žmonės juk šokdavo. Žmonės išeidavo vieni su kitais pašokti, buvo tokie laikai. Sako, nu jei šokių vakarai, tai čia kitaip, nes ten žmonės šokti susirenka. O klubuose, sako, vyksta medžioklė. Bet į medžioklę gi nebūtina tuo pačiu atsakyti. Galima tiesiog pašokti su žmogumi. Sako, į klubą eina medžioti, ir tuo pačiu sako "aš tai su draugėmis pašokti ateinu". Tai gal ne tu viena, visgi? Taip pat, kaip dauguma vairuotojų mano, kad vairuoja geriau už daugumą vairuotojų, gal nesam vieni, kurie į klubus ateina pašokti?