Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Nostalgiškai

Jausmas keistas, kai atrandu kažką naujo, ypač, jei tai - fantastika (ir gera fantastika), ir negaliu su I tuo pasidalinti. Yra tiek obsesijų, kurios manęs su niekuo taip nesieja, kaip su ja. Kartais to ryšio be galo trūksta, jo niekas nepakeičia ir niekas neatperka...

Bet tuo pačiu aš stoviu kitame laido gale ir žinau, kad galutinai nukirpau laidus pati aš, nes jie buvo nesveiki, nes jie nebuvo to verti. Nes žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime, nekuria atskiro el.pašto, kuriuo susirašinėtų tik su tavimi. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime atrašo, pakelia telefoną skambučio metu, bent kartais. Žmonės, kurie nori tavęs savo gyvenime neužmiršta, kad gyvenimais reikia dalintis po lygiai.


Bet taip keista, kad dabar jau ir aš, gyvenanti savo svajonę, užsikrušusi prie psichologijos/sociologijos tyrimo negaliu jai to pasakyti. Keista, kad, jei ji vis dar Kaune, mes minam tuos pačius grindinius, ir ji to nežino. Keista, kad aš įstojau į psichologiją, ir ji net to nežino. Nes paskutinis mūsų susitikimas buvo dar čia, dar Vilniuje, dar prieš man įstojant - nors jau netoli to, ir ji težinojo mano planus ir smarkiai abejojo, ar būčiau jai skyrusi laiko, jei būčiau čia, Kaune.
Keista, kad ji nežino, kad jau nebeturiu sužadėtinio. Keista, kad nežino, kad vėl gydausi Vasaros 5, nes kai kurios netektys sukrečia. Keista, jog nežino, kad pamažu ieškau darbo, nes ten, kur buvau, buvau jau gerokai per ilgai, ir už tai sumokėjau savo kainą: niekada ir jokiom sąlygom nereikėjo ten taip ilgai pasilikti. Stotelės turi likt stotelėm.

Randu naują serialą, randu naujus filmus, randu naujus tyrimus, ir negaliu jais pasidalinti. Yra tiek daug, kuo galėčiau su ja dalintis ir atrodo, kad niekas kitas nesupras, nes kai kurie dalykai tiesiog ne visiems tokie įdomūs. Kai kurie pamišimai ne visiems įdomūs. Ir tais momentais, kai einu šia žeme be nieko: be darbo, be mokslų, kai negaliu kažkaip pilnavertiškai žmonėms atsakyti "o tai ką tu dabar veiki gyvenime", žinau, kad turėčiau toną atsakymų jai. Ką aš veikiu, ką surandu, ką atradau, kas mane žavi, apie ką norėčiau kurti kartu su ja. Kaip pasikeitė mūsų skoniai ir požiūriai.

O keisčiausia yra žinoti, kad niekas iki galo negali nutraukt tų laidų, nes mes abi nuo mažens svajojom didžiai, net jei vienu ar kitu metu buvom praradusios viltis, kad tos svajonės pildysis. Ir mes abi sukamės tuose pačiuose laukuose. Ir anksčiau ar vėliau mes kaktomuša susidursim. Susidursim tyrime, susidursim konferencijoj, ir, turbūt, palinksėsim viena kitai galvomis, lyg du vos nepažįstami žmonės. Ir iš tiesų - jau ir vos bepažįstami. Ir iš tiesų - nieko kito aš taip nebuvau pažinusi. Bet kai kuriems dalykams kartotis nelemta.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...