Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dėlionės ir detalės

Gyvenimas baigiasi tik mirusiems. Gyviesiems tenka gyventi toliau. Klausantis įkvepiančios ar liūdnos muzikos. Svarstant, ar kažkas galėjo nutikti kitaip. Svarstant, ar tai, ką žmogus turėjo savo gyvenime, atpirko jo kančią.

Prieš savaitę Prismoje per išpardavimą pagaliau nusipirkau sau papuošalų dė-utę:juodo it varnas medžio, su trimis stalčiukais. Kažką iš tų žavių komodėlių dalykėlių, ko labai seniai norėjau ir seniai fancy'inau.

Ir nuo tada iki dabar mėginu į ją surūšiuoti papuošalus, kurių turiu devynias galybes. Jau beveik. Jos stalčiukai jau uždaryti, chaotiškai prikrauti stainless steel, sidabro, aukso ir visokių neaiškių metalų (definitely - nikelio) lobio. Kai kurie papuošalai ten toli gražu ne išrūšiuoti iki galo, bet kaartais, kartais - tai yra geriausia, ką tuo metu galime. 


Palaidojus ką nors svarbaus, gyvenimas, nors ir judąs (kaip Jėzaus mokinys, huh) į priekį, teka kitokiu ritmu. Net cigaretės dūmai prieš išnykdami ilgiau sustingsta erdvėje. Viskas tuo pat metu ir išsilieja į mažai apčiuopiamas formas, ir įgauna ypatingo aštrumo ir pastabumo. Detalės, kurios neatrodė svarbios, dabar traukia dėmesį. Daiktai, kuriuos paskubom naudodavom kasdien, pasidaro įdomūs savo formomis ir spalvomis. 

Kambariokės, tuo tarpu, Prismoje nusipirko 500 detalių dėlionę su Varšuvos vaizdu. Ir nors vakar vakare buvau jau po panikos atakos - kurių pastaruoju metu padaugėjo, ir staiga aš jaučiuos all set back - ir pusiau mieganti, prisidėjau ją dėlioti. Ir kažin kaip, kartu ieškant detalių apėmė toks ir geras or labai, labai graudus bendrumo, vienybės jausmas. 

Detalės vienija. 
Mūsų skausmas mus vienyja.
Mūsų džiaugsmai ir pasiekimai mus vienyja.
Nutrintos pėdos po žygio.
Troškulio jausmas karštą vasaros dieną. 
Prasilenkimas su kitu Neries krantine bėgiojančiu žmogum mus vienyja.
Vaizdai, kuriuos matom kartu važiuodami pro traukinio ar autobuso langą - jie mus vienyja. 
Kiekvieną akimirką mane su kažkuo kažkas vienyja. Aš galiu nežinoti kas, galiu nežinoti, su kuo.
Bet nė vienas iš mūsų niekuomet nesame vienas, 
Esame vienis.

Šitą maldą kartoju prieš miegą kiekvieną sykį, kai būna baisu užmigti. 
Aš ne viena.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Tai čia striptizas?

 Balandį, įkvėpta porą (pasitikrinau, iš tikrųjų trijų) metų senumo likusio atsiminimo apie dvi (primą draugo padovanotą) privačias poledance treniruotes, kai baigėsi mano sporto salės abonimentas, prisikaupiau parašyti Vipera Academy , kad norėčiau, kaip čia lietuviškai verčiasi, į šokį/sportą su stulpais (poledance). Ir aišku, nutiko baisiausia, kas galėjo nutikti žmogui, kuris dėl visko nerimauja - jie man rado vietos. Rado vietos, jau parašiau, nu prisikalbėjau. Teks eiti. Aš prieš tris metus Sportas niekada nebuvo mano dalykas. Mokykloje labiausiai nekenčiau grupinių sportų. Gal dėl to, kad buvau ir pravardžiuojama ir šiaip atsiskyrėlė, gal dėl to, kad esu intravertė. Vienintelės išlygos, kurias atsimenu, buvo stalo tenisas (duodavo trenerė žaist priesalėj neatsinešusiems aprangos - kaip aš ją dėl to mylėjau! -), ir šokis gimnastiniais kaspinais. Pastarąjį pamačiau po pamokų šokant pažįstamą. Su kažkiek sporto elementų, ten buvo labiau meninis šokis, ir labai ilga...