Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie susilaikymą nuo ikivedybinių lytinių santykių: praėjusio rudens rašto darbas

Sveiki. Senokai nerašiau Jums psichologijos temomis. Todėl šiandien įkeliu šį tą, kuo iki šiol didžiuojuosi - savo pirmąjį rašto darbą, kurį rašiau dar prieš išeidama į akademines.

Rašto darbas šneka apie lytinės abstinencijos diskursus. Kaip minima ir darbe: per daug retai apie tai diskutuoja ateistai. Kam įdomu, palieku pasiskaityti:



LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Pirmosios pakopos studijų programa
SVEIKATOS PSICHOLOGIJA
 
Susilaikymas nuo ikivedybinių lytinių santykių
Dalyko  ,,Psichologijos įvadas” rašto darbas
 
1 kurso 1 grupės studentė
Indrė Gegeckaitė
Darbo vadovė
Lekt. Vinga Indriūnienė
 Kaunas, 2016


Įvadas

    Lytiniai santykiai - pirmaeilė daugumos religijų tema, ir būtent religinėse visuomenėse dažniausiai pabrėžiama susilaikymo, savęs „saugojimo“ svarba. Iš religijos ši tema taip pat yra išplitusi į plačiąją kultūrą, persmelktą sekso įvaizdžių įvairiausiuose kanaluose – spaudoje, televizijoje, muzikos industrijoje. Pasaulyje gimsta nauji, susilaikyti skatinantys judėjimai, tampantys mada, ypatingai Amerikoje („Skaistybės pokyliai“, „Tikra meilė laukia“ ir kt.). Svarbią vietą užima seksualinis švietimas, kurio tikslas – prevencija nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Kaip vienas iš būdų apsisaugoti, mokyklose pabrėžiama abstinencija, kai kuriuose švietimo modeliuose tai – vis dar vienintelė apskritai siūloma prevencinė priemonė, su kuria paaugliai yra supažindinami. 
   Neretai jaunų mergaičių auklėjime ši tema taip pat nėra vengtina, apie tai skatinama kalbėti. Pasaulietinėje visuomenėje „nekaltybės saugojimas“ tampa savęs ir savo kūno gerbimu, sveiku santykiu su savo seksualumu. Čia, tačiau, dažniausiai nėra pabrėžiama susilaikymo nuo santykių iki vedybų tema, labiau – svarba sulaukti tam tikros brandos ir į lytinius santykius žiūrėti atsakingai. Tai dažnai akcentuojama ir jaunų vyrų auklėjime, tačiau, priešingai, nei merginoms, paprastai vyrams skaistybė nesiūloma kaip išeitis ar gyvenimo būdas, žiūrėti į lytinius santykius atsakingai tereiškia „naudoti apsaugas“, kontracepciją. 
Rašto darbe aptariami populiariosios ir mokslinės literatūros straipsniai, siekiama plačiau atskleisti šio fenomeno – susilaikymo nuo lytinių santykių, detales, taip pat – pasekmes. Kad ir kiek skirtųsi populiarioji literatūra nuo mokslinės, kartais jos – viena kitai nebūtinai prieštarauja, bet ir viena kitą papildo. Tą rasite ir šiame rašto darbe.
Pasaulyje beatgimstant judėjimams, vienijantiems pasaulietinius ir religinius modelius, skaistybė tampa į paviršių vėl iškylančia tema, tarsi sujudinančia vandenis. Per daug dažnai apie tai kalba vien religinės bendruomenės, ir per daug dažnai yra pabrėžiami tik susilaikymo pliusai. Manau, be galo svarbu į šį reiškinį pažiūrėti tiek iš ateistinės, tiek iš pragmatinės pusės. Susilaikymas nuo ikivedybinių lytinių santykių: ką tai duoda poroms šiuolaikinėje visuomenėje? Į šį klausimą ir siekiama atsakyti.

                                                                    Dėstymas

Kodėl tyrimai pakartotinai įrodo, kad susilaikymas nuo sekso gerina santykių kokybę?

Shawn Alff straipsnyje apžvelgiama, kad naujausiame (tuometiniame 2010m.) tyrime ir vėl, kaip ir nuolatos, įrodoma, kad seksas iki vedybų gerina santykių kokybę. Autorius, išlaikydamas dalinai objektyvią, dalinai skeptišką nuomonę, apsvarsto, kodėl šis reiškinys linkęs kartotis ir ar tikrai visi daryti tyrimai yra atlikti etiškai ir objektyviai.
Autorius pabrėžia, kad dalis tyrimų būna atliekami grynai konservatoriškose visuomenėse, taip pat dažnai – ir religingose, pavyzdžiui, kad ir minėtoji (Dean Busby, 2010) internetinė apklausa, suorganizuota, taip pat ir jos rezultatai skaičiuoti ir interpretuoti Brigham Young universitete, Mormonų mokymo įstaigoje. Straipsnyje iškeliamos kitos idėjos, kodėl abstinencija pagerina santykius – jos iš gerų santykių aiškinimo lytinius santykius išmeta apskritai. Pavyzdžiui, faktas, kad santykiai poroje visuomet yra geresni, kai partneriai vienas kitam yra ir draugai – vienas su kitu dažnai kalbasi, diskutuoja, tariasi. O tam, kad poroje tai įvyktų, su, ar be lytinių santykių, pora turi būti draugai. Todėl tarsi savaime suprantama, pagal Shawn Alff, kad jei žmonės iki tol nebuvo pora, bet buvo geri draugai (vadinasi – vyko ir seksualinių santykių abstinencija),  jie bus ir puikia pora.
Kitas autoriaus pateikiamas argumentas yra tai, kad santykiai niekada neturėtų būti orientuojami vien į seksą. Tie, kurie bus suformuoti tik dėl sekso, anksčiau ar vėliau išnyks, partneriams nusibodus ir ieškant kitokio sekso.  Seksas – tik maža santykių dalis, ir į jokią mažą santykių dalį nereiktų orientuotis kaip į pagrindinę, nes juk, geriausiu atveju, poroje seksas per savaitę, teigia autorius, užima kelias valandas.
Susilaikymas nuo lytinių santykių – tai, tiesiogine prasme, ir nesimylėjimas tą akimirką. Shawn Alff primena, kad visu tuo metu poros užsiima bendrais hobiais ir kitomis veiklomis, formuojančiomis jų santykius ir giluminį tarpusavio ryšį.
Kaip vienas iš minusų visiško susilaikymo srityje autoriaus minimas nepatyrimas lytiniuose santykiuose, svetimas, prastas santykis su savo seksualumu. Žmonės tuomet nepažįstą net savo pačių kūnų staiga įmetami į tarsi svetimą erdvę, kurioje tieji kūnai privalo turėti naują, nepažintą saveiką. Tai, visų pirma, yra didelis stresas, taip pat dažnai – nusivylimas po pirmųjų lytinių santykių. Seksas iki vedybų, autoriaus nuomone, galbūt ir sumažina skyrybų šansą, tačiau padidina šansą žmogui taip ir nesusirasti jam tinkamesnio ar tinkamiausio partnerio: negali žinoti, kaip būtų su kitu žmogumi, su kuriuo nieko nebandei daryti, su kuriuo nesusitikinėjai ar nesimylėjai. Tokio sekso apskritai neįmanoma objektyviai įvertinti: pavyzdžiui, darant apklausas. Juk tai pirmasis ir vienintelis apklausiamojo sekso partneris, jo nėra su kuo lyginti, kaip komiškai bepažiūrėtume į šį fenomeną – kiekvienam tokiam partneriui tai – geriausi lytiniai santykiai, kokius jie yra turėję. Nes tai yra vieninteliai  jų turėti lytiniai santykiai.
Nepaisant ne visuomet itin objektyviai atliekamų tyrimų – jų rezultatuose yra tiesos. Susilaikymas nuo lytinių santykių (nebūtinai iki pat vedybų) gali būti puikus pamatas porai, dėl to, kad puikus pamatas porai yra nekurti santykių vien dėl seksualinio malonumo.

The Guardian: Moralinis argumentas ikivedybiniam seksui

                      Autorės Jill Filipovic straipsnis pradedamas įžanga apie šiuo metu vėl sparčiai Amerikoje plintančius nekaltybės saugojimo judėjimus, ji vardija už tai pasisakančias žvaigdždes, tokias, kaip Britney Spears, Miley Cyrus, Jessica Simpson ar Justin Bieber. Panašu, kad į Ameriką tikrai grįžta mada apie nekaltybę šnekėti tiek pat dažnai, kiek medijose šnekama apie seksą, autorė skeptiškai aptaria šį reiškinį.
                      Kaip žinia, Amerikoje be galo daug mokesčių mokėtojų pinigų yra skiriama mokykloms ir jų švietimo programoms. Taip pat ir seksualiniam švietimui, daug kur vis dar akcetuojama tik abstinencija, nors jau yra įrodyta, kad  per tam tikrą laiką susilaikančiųjų ir nesusilaikančių nuo lytinių santykių jaunuolių, lytinių keliu printančių ligų skaičiai susilygina (Dr. Hannah Brückner, Dr. Peter Bearman, 2005m.).
                      Autorė teigia, kad ikivedybiniai lytiniai santykiai yra geriausias pasirinkimas bene visiems, pabrėždama, kad pagal apklausas, apie 95% Amerikiečių praranda nekaltybę dar iki vedybų, nesvarbu, saugojo ją vedyboms ar ne. Negana to, net gerokai konservatoriškesnėje autorės tėvų kartoje, t.y. prieš jos gimimą (1983m.) devyni iš dešimties žmonių būdavo jau turėję lytinių santykių  iki vedybų.
                      Pagal apklausas, užuot kartą per mėnesį mylėjusis, mylintis kartą per savaitę, žmonės, mėgindami įvardyti šią patirtį pinigais teigia, kad per metus jų laimingumą būtų galima apibrėžti kaip gavus papildomus 50,000 JAV dolerių. Taip pat primenama, kad mylėtis – paprasčiausiai sveika: seksas mažina stresą, kelia imunitetą, padeda miegui ir gerina širdies darbą. O tai – svarios priežastys argumentui už seksą. Kam laukti iki vedybų, kad tavo širdis veiktų geriau, ir patirtum mažiau streso?
                      Pabrėžtina, kad iki vedybų paprastai laukiama konservatoriškesnėse visuomenėse, kur lytys turi standartinį darbų pasiskirstymą ir dažnai tuokiamasi žmonėms esant jauniems. O tokiose grupėse (pasiskirsčiusiose pagal ankstyvą vedybų amžių arba standartinius lyčių vaidmenis) tiek skyrybų skaičius, tiek santuoka nepatenkintų žmonių skaičius yra didesnis.
                      Tuoktis vėliau (o tai natūraliai mažina tikimybę tuoktis išsaugojus „lytinę nekaltybę“) dažnai reiškia tuoktis brandžiam, tai skatina geresnį partnerio pasirinkimą ir garantuoja, kad į santuoką žiūrima rimtai. Būtent feministinėse visuomenėse, kur moterys tuokiasi vėliau, pačios save išlaiko ir siekia karjeros tikslų, skyrybų skaičius yra neįtikėtinai mažas.
                      Straipsnyje taip pat akcentuojama, kad Amerikoje vieni aukščiausių neplanuoto nėštumo rodikliai (Lawrence Finer, 2011). Tačiau į tai pažiūrima per kitą prizmę: seksas iki vedybų ar tam tikro amžiaus visuomenėse dažnai laikomas „nešvariu“. Būtent todėl paaugliai apie tai mažai kalbasi su vyresniaisiais, ypatingai tėvais ir mokytojais, taip pat neperka apsaugų, nes tuo metu jaustųsi nemaloniai, tarsi darydami nusikaltimą. Net ir pasaulietinė visuomenė vis dar stipriai spaudžia jaunąją kartą savo požiūriu į seksualinius santykius: mes žinome, kad jie yra, mes žinome, kad jiems ateina „tinkamas metas“, kuris, deja, nėra labai tiksliai apibrėžtas. Ir visa, kas iš tiesų yra pateikiama – be abejonės „švarus“ yra seksas po vedybų. Straipsnyje teigiama, kad mums nereikia daugiau susilaikymo, mums reikia seksą padaryti švariu patį iš savęs, kaip savoką. Skleisti sekso kaip eksperimentavimo, malonumo įdėją, susipažinimo su savo seksualumu, o ne nešvarumo ar nuodėmės. Reikia šnekėti apie atsakingą ir abiems partneriams priimtiną seksą, štai kur turėtų būti tikroji šnekos apie seksą visuomenėje ašis.
                      Autorė teigia, kad neprieštarautų susilaikymo nuo sekso iki vedybų požiūriui kaip kultūriniam fenomenui, tačiau dabar jis yra dėstomas mokyklose kaip privalomas išklausyti dalykas. Povedybinis seksas nėra geriausias dalykas daugumai, ir dėl to jis neturėtų būti stipriai brukamas jaunajai kartai. Mes matome daug sekso medijose, mes daug kalbame apie abstinenciją su paaugliais, tačiau mums trūksta sveiko ir natūralaus pokalbio apie seksą kaip natūralų žmonių patiriamą dalyką su malonumais ir atsakomybėmis.
                      Instrukcija laukti iki vedybų, kai net kiekvienas gyvenime susituoksime, kai net ne visų seksualinių orientacijų poros tam tikrose valstijose/šalyse turi tokią teisę yra tiek žiauri, tiek ir beprasmė. Visa, ką mūsų visuomenei padaro šis dalinai aseksualus susilaikymo kultas yra tai, kad žmonės po to nešneka apie seksą, bijo iškomunikuoti problemas, bijo kalbėtis net apie tai, kas jų naujose patirtyse buvo malonu. O tai, automatiškai, jau prastina ir povedybinį seksą.
                      Spaudoje plinta pasakojimai apie moteris ir vyrus, laukusius iki vedybų tik tam, kad sužinotų, jog vienas kitam  yra absoliučiai netikę sekso partneriai. Kol dalį to galima pateisinti seksualiniu neišprusimu, kuris mažės su laiku, dalis to – tiesiog nuoga tiesa: mes negalime visi vieni su kitais sutapti. O tai reiškia, kad iki vedybų svarbu išsiaiškinti, ar partneris yra tau tinkamas – juk su juo planuoji, ir, katalikiškose visuomenėse turėtum, nugyventi visą savo gyvenimą.

Vyrų susilaikymas nuo lytinių santykių iki vedybų katalikiškoje visuomenėje

                      Kandidatė į sociologijos daktaro laipsnį Vašingtono universitete, Sarah Diefendorf atliko ilgalaikį tyrimą imdama interviu vienoje evangelinėje “Upės“ (priklausančios Tiesos Žinios bažnyčiai) penkiolikos  vyrų, kas savaitę  susitinkančių pabendrauti apie savo susilaikymą ir kitas problemines temas, grupėje. Taip pat kiekvienas iš tiriamųjų turėdavo mentorių - ar net kelis -, prižiūrinčius, kad „saugomasis“ nenusižengtų nekaltybės saugojimo taisyklėms.  2008m. Tyrimo autorė ne tik dalyvavo bet ir pravedė keletą susitikimų su grupės nariais, norėdama suprasti jų veiklą ir sistemą, pasižymėdama  jų įspūdžius apie būsimas vedybas ir būsimą seksą. Pastebėta labai daug priešpriešos žiūrint į seksą kaip į reiškinį: kaip  į gyvulišką (iki vestuvinį) arba šventą (povestuvinį).
2011-ais metais buvo pravesti keturi susitikimai tarp jau tarsi yrančių grupės narių (14 iš jų susituokė ir nebematė poreikio  dalintis savo išgyvenimais apie, dabar, jau „šventą“ seksą). Taip pat padaryti interviu ir su respondentų žmonomis. Šiais duomenimis ir remiasi tyrimas, lygindamas situaciją 2008 ir 2011 metais. Surinkti duomenys buvo suskirstyti į grupes pagal tam tikrus kriterijus, paliekant dvi esmines tyrinėjamas grupes: gyvuliškumo ir šventumo potyrius. 
                      Buvo nustatyta, kad kol povedybinis seksas yra laikomas šventu, gyvuliškumo įspūdis kartkartėmis vis tiek yra respondentų patiriamas (įvardyjimas kaip aistra, ar, galų gale, seksas ne šeimos pratęsimui), tačiau dingsta palaikymas, nes palaikomosios „Upės“ grupės nariai nesidalina savo povedybiniais gyvenimais, teigdami, kad taip jie gerbia savo žmonas – apie tai turėtų būti kalbamasi tik su vedybų partneriais (tačiau verta pabrėžti, kad vyrai teigė ir su žmonomis apie tai nesikalbą).
Žvėriškieji sekso elementai, aistros misinterpretavimas liko, tačiau neliko su kuo apie tai pasikalbėti.  Kaip ir įprastoje katalikiškoje visuomenėje, moterys šiems vyrams buvo apibūdinamos kaip veikiau aseksualios gyvenimo partnerės nei kažkas, kas ir pats turėtų aistros troškimą. Taip pat įsivaizduota, kad vedus žmonos visuomet bus jų aistrai patenkinti. Todėl išties vedus atsirado pakankamai daug konfliktų tarp to, ko tikėtasi, ir kas iš tiesų yra vedybos, seksualumas, moterų patiriami jausmai ir įgeidžiai. Vyriškumo sąmprata, suformuota katalikiškoje vyrų, susilaikiusių nuo ikivedybinių lytinių santykių, grupėje neigiamai paveikė tiek juos pačius, tiek jų partnerius.

                                                                                 Išvados

Nepaisant mokslinės ir populiariosios literatūros skirtumų, ikivedybinių lytinių santykių tema nuomonės ir tyrimai sutampa. Galbūt kartais skyrybos ir yra retesnės tarp katalikiškos visuomenės narių, tačiau tai niekaip neįrodo santykių kokybės, kaip ir neįrodo, kad santykiai geresni būtent dėl seksualinio elgesio faktoriaus.
Abstinencija neprivalo ir netgi negali būti vienintelė pristatoma priemonė atsakingiems lytiniams  santykiams skatinti – toks būdas ir pats iš savęs prieštarauja prevencijai, pristatydamas ikivedybinį seksą kaip nešvarų ir nepageidaujamą. Yra labai daug ir įvairių būdų pasirinkti seksualinį partnerį, taip pat, kaip ir vedybų partnerį, tiek populiariojo žanro literatūroje, tiek moksliniu tyrimu pabrėžiama, jog sėkmingi santykiai negali suktis vien aplink seksualinius malonumus, tai – tik viena maža sėkmingų santykių detalė, todėl aplink ją sukurti santykiai, veikiausiai, dėl jos ir sugrius.
Kol populiariojoje literatūroje sklando įvairiausios istorijos apie skaudžias nekaltybę saugojusių ir ištekėjusių/vedusių žmonių patirtis, Amerikoje kyla nauji ir nauji judėjimai prieš ikivedybinius lytinius santykius, realybė lieka tokia: iki 95% amerikiečių ko gero pasimylės dar iki vestuvių. Ir, atsižvelgiant į Sarah  Diefendorf tyrimą bei keletą kitų pavyzdžių, tai yra geriausia, kas gali nutikti daugumai amerikiečių.         
Ko gero, panašias tendencijas galima taikyti ir kitoms vakarų šalims, kai kurios iš jų, kad ir Lietuva, galime teigti, yra net konservatoriškesnės. Apie kylančius nekaltybės išsaugojimo judėjimus reikia kalbėti ir čia, paprastai mados plinta ir anksčiau ar vėliau iš Amerikos atkeliauja į Vakarus. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių šalių visuomenės yra gerokai labiau konservatoriškos, nei Amerika, tokie judėjimai čia gali tik dar labiau „apsukti galvas“ ir nukreipti akis nuo realybės ir faktų, rodančių, kad viskas turi dvi medalio puses.

                      
                                                              Literatūros šaltiniai

1.      1. Shawn Alff. Why studies keep findinf that abstinence before marriage benefits your relationship. Internetinis šaltinis, paskelbta 2011 01 03.
http://www.cltampa.com/news-views/sex-love/article/20742482/why-studies-keep-finding-that-abstinence-before-marriage-benefits-your-relationship

2.     2.  Jill Filipovic. The moral case for sex before marriage. Internetinis šaltinis, paskelbta 2012 09 24.
https://www.theguardian.com/commentisfree/2012/sep/24/moral-case-for-sex-before-marriage

3.     3.  Sarah Diefendorf. After the wedding night: Sexual Abstinence and Masculinities over the Life Course. Internetinis šaltinis, paskelbta Gender & Society 2015 10.
http://gas.sagepub.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/content/29/5/647.full.pdf+html
 


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

My suicide attempt

Norėčiau, kad visi mano blogo įrašai būtų pzityvūs. Kita vertus, taip nelabai ir gali būti, nes niekas nėra tik gera ar bloga, balta ir juoda. Be to, dalinai šito blogo misija yra kalbėti apie dalykus, apie kuriuos kalbama perdėm mažai. Štai todėl aš šiandien ir rašau apie tai, ko dar pati negaliu suprasti. Rašau, pro langus besiskverbiant saulei ir važiuodama traukinyje. Monotoniškai dvelkia pavasariu. Pavasariu, kurio sulaukiau...
    Praėjo jau daugiau, nei pusmetis nuo apsilankymo Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje, hooray. Ir gal penketas mėnesių nuo mane netikėtai užklupusio mėginimo nusižudyti. Ir priešistorė čia reikalinga, ko gero labiau, nei bet kur kitur.
    Praėjusį pavasarį dėl nuotaikos svyravimų ir panikos atakų lankiausi dienos stacionare Vasaros 5, kur sutikau įvairių žmonių ir gerų specialistų. Daug maž kurso vidury (~3 savaitę) mano sąmonės būsena ėmė griūti ir po to tarsi labai greit atsitiesė. Todėl šnekėdamasi su specialistais prieš baigdama kursą …

Už senus laikus. Išpažintys.

Prieš porą dienų vaikščiojau parduotuvėje ir, skambant kažkokiai maloniai vasariškai muzikai, mane nunešė į Nostalgijos žemę. Ten buvo taip gera, šilta, jauku... Apglėbė visiška ramuma. Tarsi viskas aplink pasikeičia, spalvos patampa šiltesnės. Tarsi tu čia, kur ir buvai prieš tą dainą, bet ir ten. Koridoriuje tarp dviejų gyvenimų, žingsnis į vieną pusę - ir grįžti, kur ką tik buvai, žingsnis į kitą - ir paskęsi praeityje.     Paskęsi. Būtent. Tai yra tiksliausias žodis, kurį galima rasti. Čia toks memory-induced pleasurable asphyxiation.  Tuo metu gera, bet su laiku gali nužudyt, kiekvienąsyk primenant, kad dabar viso to neturi. Kiekvienąsyk menkinant tai, ką dabar turi. Kiekvienąsyk tikinant save, kad tai, ką turėjai, buvo tobula. O žinot, kaip būna su tom tobulybėm: jos tiesiog neegzistuoja.

    Tas jausmas, turbūt, apima, nes širdis vis dar gyja. O aš, tiesą sakant, netikiu dviem dalykais: kad galima nustoti mylėt, ir kad širdis visiškai užgyja. Man atrodo, kad su laiku mes t…