Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Būk bšk paprastesnis~

- O mano plaukai dabar raudoni ir violetiniai.
- Baik išsidirbinėti, būk normali mergička.*
*paremta tikrais faktais
  
Kai pagalvoji, mano plaukai iš tiesų man sukelia nemažai nepatogumų. Štai, kad ir aną dieną, važiuojant autobusu, greta manęs pusę mano be galo ilgos kelionės sėdėjo penkiasdešimtmetė moteris. Įstabu, kad visą tą kelią ji neišleido nė garso, ir jau tą akimirką, kai jai reikėjo išlipti ir ji atsistojo - o aš tuo metu dar ir kalbėjau telefonu -, ji staiga taip pusiau man, pusiau ne man prabyla, autobuso gale keldama mažą šurmulį savo patarimais:

- Keisk plaukus, keisk požiūrį, keisk santykius!

Atsisuka į greta jos stovinčią merginą natūraliais plaukais, su ja pasišneka, ji palinkteli, vėl atsisuka, mane lygindama, ir kartoja nuo pradžių. Su tokiu šventu tikėjimu, kad šitie patarimai išsprendžia visas pasaulio problemas. 
Bet tik kai jau jai reikia išlipti. Tik kai kalbu telefonu. Esu tikra, tai - ne sutapimų virtinė.
Būti normaliai? Ačiū, gal aš kaip nors, jeigu tai yra normalu. Aš nesėdžiu visą kelionę su gobtuvu ir tik išlipant jį nusivožiu. Nes aš tikiu, kad žmonės turi teisę į savo plaukus ir teisę į savo stilių. Nelinksiu greta kitų, kai ką nors įžeidinėja, o juoba - dėl nereikšmingiausių dalykų, tų, kurie yra maksimaliai ne mūsų reikalas ir jokių pėdsakų mūsų gyvenime nepalieka.

Aš nedažau savo plaukų dėl to, kad kas vos juos išvydęs aiktelėtų. Dažau, nes man gražu. Taip pat, kaip kažkas dėvi aukštakulnius, nes jam/jai gražu. End of story.

Dėl plaukų man rugsėjį neišnuomojo buto, ir nepaisant to, kad jis pasirodo esąs penkios minutės pėsčiomis nuo mano darbo, tuo džiaugiuosi. Nes negali žinoti, ko tikėtis iš žmogaus, kuris net į akis nedrįsta pasakyti, kad atsiima visus savo telefonu minėtus "sąžininga mergina". Suaugęs žmogus, dėl Dievo meilės, regėjimo lauke, pasislėpęs savo mašinoje skambina telefonu pranešti, kad neišnuomos man būsto. Ydinga ir naivu būtų manyti, kad toks error'as jo galvoje - vienintelis.

Aš noriu būt psichologe, skaute, fotografe, vokaliste, galų gale geru žmogumi. Aš noriu būti gera tame, ką darau, ne normali. Aš iš viso vargiai galiu įsivaizduoti, ką reiškia normalu, net tų žmonių, kuriuos visi skirsto į vidutinius, pilkas peles, neturiu jokio poreikio skirstyti. Kiekvienas žmogus man yra kitoks.

Aš neieškau normalių draugų, aš ieškau gerų draugų. Netaikau būti normalia drauge, taikausi būti žmogumi, kuris dėl sau brangių padarys visa ką, kas jo galioje, ir truputį daugiau, kuris liudys jų gyvenimus, ir kurie liudys jo. 

Kalbėti apie tai, kad matau natūralių plaukų merginų, kurios yra paprasčiausiai bukos, nėra prasmės. Nėra prasmės kurstyti stereotipų, akivaizdu, kad žmonės nuo jų ir taip vienaip ar kitaip nukenčia. Ir ne tik tie žmonės, kurie turi klausytis patyčių - taip, staiga rašydama šitą suvokiu, kad tu nenormalus yra patyčios, kaip ir tau brangius dalykus, kad ir asmeninę išraišką, laikyti nesąmone arba išsidirbinėjimu yra žeminti kitą, reiškia tyčiotis, - aukos yra ne tik tie, iš kurių tyčiojamasi. Aukos yra ir tie, kuriuose mes patys tuos stereotipus pasėjame, kurstydami neapykantą, ksenofobiją.

Sunkiausia suvokti viso to apraiškas būtent čia, Lietuvoje, girdint iš krikščionių. Žinau, religinės bendrovės pasižymi uždarumu, konservatyvumu. Tačiau atsisakau tikėti, kad dėl to krikščionis privalo kažką teisti dėl plaukų spalvos.

Nes visur yra šviesos. Savo pradinių klasių tikybos mokytojos (regis, jos vardas Vida) nemačiau gal nuo tada, kai man buvo dešimt. Bet jos prisiminimas toks ryškus, kad ir mano vaikai, ir anūkai žinos apie ją. Apie žmogų, tokį šiltą ir mylintį, tokį neteisiantį ir draugišką. Taip stipriai gyvenantį tuo, kuo tiki. Ir, lyginant su dauguma krikščionių tai - nenormalu.

Visuomet norėjau daryti neįprastus, nekasdienius dalykus, o jei kasdienius - tai nekasdieniškai. Kad juose būtų daugiau šviesos ir tikėjimo, kad jie verstų kalnus.

Būti normaliai? Thanks, but hell no. Ir telydi jus Dievas šioje neįmanomoje misijoje.
 

Komentarai

  1. Giiood. Keep up coloring.
    Šiaip visad širdy pamalonina vaikai, ooooo kokie spalvoti plaukai, o mama, o aš irgi taip kada galėsiu.?
    mane vos priėmė į vieną iš pirmų darbų, nes "labai blogai, kad jūsų plaukai mėlyni, o jūs norit prie maisto dirbti" ow well.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Geras straipsnis niekada nebūčiau pagalvojęs, kad taip reguoja žmonės į kitokią plaukų spalvą :D Mane tai švelniai šokiruoja, bet tikrai nieko nekeičia apie patį žmogų :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Lyčių lygybė ir smurtas šeimoje

Šiandien viename dideliame USA forume aptikau diskusiją, kuri yra dovana, duodanti dar ir dar (the gift that keeps on giving, taip skant). 
Klausimas forume skambėjo taip: jei moteris muša vyrą, ar jis turi teisę suduoti jai smūgį gindamasis?
Iš tos diskusijos supratau keletą dalykų:
1) Žmonės nežino, kas yra savigyna 2) žmonės nežino, kas yra lyčių lygybė 3) žmonės nežino/nesupranta etikos normų kurias reprezentuoja esami įstatymai.
Truputis USA statistikos, kadangi ir diskusija vyksta USA forume:
Lokaliai:
2017m. Baton Rouge, LA, įvykdyta 14 žmogžudysčių, siejamų su smurtu šeimoje. Tai yra 19% teritorijoje iš viso įvykdytų žmogžudysčių. Penktadalis. 10 iš 14 aukų šeimose smurtas buvo praneštas anksčiau.  USA mastu: Pagal FBI, moteris šeimoje patiria smurtą kas 15 sekundžių.Kas ketvirta moteris ir kas septintas vyras kenčia nuo stipraus smurto šeimoje. Besidomintiems, iš tikrųjų labai daug įvairios statistikos galima rasti Bureu of Justice puslapyje.

Kaip žmogus, kuris nesupranta, kaip…