Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Geriausiai draugystę atskleidžia ginklai

Sveiki atvykę į Rusiją: šalį, visais būdais skatinančią pasaulinę taiką. Kuo kūrybiškiau, įdomiau ir išskirtiniau skatini taiką, tuo stipriau esi pastebėtas, o tavo idėjos užkariauja pasaulį ir sukuria tarptautinius judėjimus. Arba ne, bet bet kuriuo atveju, nelieka nepastebėtos Maskvos vaikų madų šou. Ypač, jeigu didžiulis pacifizmas išreiškiamas ginklais.

Šiemet, anksčiau, buvo labai populiaru sakyti, kad sportas neturi nieko bendro su politika – akivaizdžiai galėjome tai matyti 2014-ųjų Olimpinėse Žaidynėse Sočyje. Ne, ką jūs, visi tie atsisakymai dalyvauti - ypač kai kurių Ukrainos atletų -, neturi nieko bendro su politika. Lygiai kaip ir olimpinio komiteto draudimas Ukrainos atletams dėvėti gedulo raiščius per rungtynes, pagerbiant žuvusius tuometinėse Kijevo riaušėse, kurios jau kurį laiką peraugusios į akivaizdų karą, ir atkreipti dėmesį į jų padėtį.

Rugpjūtį į tarptautinės politikos areną galutinai įsiliejo ir mada: neturėdama nieko bendro su politika, ji drąsiai vaizduoja Ukrainos konfliktą ir galimas jo sprendimo versijas, kaip visada, žinoma, tik iš vieno taško. Norisi tikėti, kad mada – autonomiška sfera: nepaisant to, kad madoje varžosi šalys, varžosi ir tose šalyse konkuruojantys dizaineriai. Bet Rusijos madų šou perkelia tai į absoliučiai naują lygį.

Neįtikina net „Pasaulio vaikai prieš karą“ renginio pavadinimas. Patys žinome, kaip keista kovoti už nekaltybę mylintis. Manau, šie posakiai niekam ne naujiena, jie jau ir pamėgti ir spėti fantastiškai nuvalkioti. Kodėl gi neįdėjus į pasirodymą ginklų? Jeigu po to juos reiks sudėti, tai juk puiku, taip? Paveiku. Kolekcija, sukurta dešimtmetės Alitos Andriševskajos buvo pristatyta festivalio Chapeu 2014 – tarptautinės specializuotos galvos apdangalų, žaliavų ir aksesuarų parodos metu, š.m. rugpjūčio pabaigoje.

Modeliai žengia į sceną su suknelėmis, kurios, negali pasakyti, kad primena šalių vėliavas. Jos yra bene absoliučiai tokios pat, tik su įliemenuotomis juostomis. Už pasaulinę taiką – skelbia performansas, kurio metu kiekviena iš devynių šalių (Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV,  Italijos, Rusijos,  Ukrainos, Kinijos ir Graikijos) žengdamos podiumu su savimi atsineša po ginklą, kurį ne tik taikė į žiūrovus, bet vėliau – ir į vieną kitą šalia stovinčių, reprezentuojančių šalis mergaičių. Kas tapo performanso kulminacija? Ukrainą reprezentuojanti mergaitė, įrėmusi ginklą į save pačią. Prieš tai nublanksta faktas, kad po to į salę įžengia angelėliai, surenka visus ginklus, ir mergaitės – valstybės susikimba rankomis.

Sako, mergaitė galvojo apie pasaulio taiką. Ar yra šansų, kad ją netaip suprato? Taip. Ar yra šansų, kad šalia buvę suaugę ir už tai atsakingi asmenys apie tai pagalvojo, bet neuždraudė ar neįpareigojo pakeisti pasirodymo? Žinoma. Rusai gali būti propagandistai, bet jie nėra kvailiai. Net jei viską nuo pradžios iki paties galo skripte sugalvojo Andriševskaja  – pripažinkime, ir tai yra absoliučiai abejotina -, šis pasirodymas niekada neturėjo išvysti dienos šviesos. Nebent monarchijoje. Taip kad Welcome to Russia. Jau praėjusiais metais plačiai skambėjo šūkis „Kiekvieną sykį, kai pagalvoju, jog Rusija jau nebegali padaryti nieko kvailesnio, ji ima ir padaro“. Bet užsisėdėti vietoje per ilgai niekam nėra įdomu, ir todėl žmonės siekia to, kas jiems atrodo pakeliui su tobulėjimu.

Ir nereikia kurpti pasiteisinimų apie viską, nuo vargšo išplauto mergaitės proto, jei viską padarė savo rankomis, iki konspiracijų apie tai, kas iš tiesų sukūrė pasirodymą. Net nurengus nuo tų suknelių vėliavas, skaudaus socialinio konteksto tai niekur nepameta. Neapsimeskime, kad Rusija nėra pirmame savižudybių dešimtuke. Arba, kad Rusijos miestas Groznas nebuvo įtrauktas į 2011m. Pavojingiausių miestų top 10 sąrašą. Arba, kad Rusija pagal praneštų nusikaltimų skaičių irgi neiškopia iš pirmojo dešimtuko. Todėl skatinti tokias tendencijas, siekiant susišaudymų mokyklose, terorizmo šalies viduje ir savižudybių skatinimo būtų absoliutus absurdas. Tuomet kas lieka? Lieka politika.


Ir žinote, visgi vienas dalykas pasirodyme pavaizduotas teisingai. Į sceną, su ginklu, pirmoji įžengia būtent Rusija.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Tai čia striptizas?

 Balandį, įkvėpta porą (pasitikrinau, iš tikrųjų trijų) metų senumo likusio atsiminimo apie dvi (primą draugo padovanotą) privačias poledance treniruotes, kai baigėsi mano sporto salės abonimentas, prisikaupiau parašyti Vipera Academy , kad norėčiau, kaip čia lietuviškai verčiasi, į šokį/sportą su stulpais (poledance). Ir aišku, nutiko baisiausia, kas galėjo nutikti žmogui, kuris dėl visko nerimauja - jie man rado vietos. Rado vietos, jau parašiau, nu prisikalbėjau. Teks eiti. Aš prieš tris metus Sportas niekada nebuvo mano dalykas. Mokykloje labiausiai nekenčiau grupinių sportų. Gal dėl to, kad buvau ir pravardžiuojama ir šiaip atsiskyrėlė, gal dėl to, kad esu intravertė. Vienintelės išlygos, kurias atsimenu, buvo stalo tenisas (duodavo trenerė žaist priesalėj neatsinešusiems aprangos - kaip aš ją dėl to mylėjau! -), ir šokis gimnastiniais kaspinais. Pastarąjį pamačiau po pamokų šokant pažįstamą. Su kažkiek sporto elementų, ten buvo labiau meninis šokis, ir labai ilga...