Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Žmonėms (bloggin' the difference)

    Atsiminiau, kad rašau žmonėms, kuriu žmonėms.
Visai netyčia.
    Visą vakarą nolifinau vien tam, kad netyčia prieičiau nejuokingus prankus (liet. "išdūrinėjimus/apgaules"), lėkštas VRS kameros kopijas. Ir tada - OP - atsiminiau. Kodėl aš rašau? Yra krūva žmonių, kuriems visai neįdomu, kurių visai nekabina. Bet vis tieka dalinuosi, nes tie, kurių nekabina, gali čia neiti. Tačiau palieku tas duris praviras kitiems žmonėms. Jei visai netyčia jie čia ką nors rastų, kas nors juos įkvėptų, padrąsintų, sužavėtų ar priverstų susimąstyti. Ir visai ne todėl, kad pati būčiau ar jausčiausi genijumi. Bet jei yra vienas žmogus, kuris kažką iš to gaus - nesvarbu, tat sužinosiu, ar ne - yra verta. Galbūt tame ir yra interneto žavumas. Nevaikštai su poezijos knygos juodraščiu rankose ir neklausi pažįstamų, ką jie mano. Atiduodi be atgalinio ryšio, kartais tikėdamas jį esant, o kartkartėm matai, kad jis yra, kai kažkas dalinasi, komentuoja, užsimena. Aišku, būna ir taip, kad turi draugę, kuri skaito visus Tavo blogo įrašus, ir kai kartą į kelis mėnesius susitinkam, tenka šnekėt apie debesis ir kates, nes visa kita vargšelė jau perskaitė. Gal tai ir nėra blogai, ypač kai su tuo žmogumi per vienas kito blogo skaitymus ir susipažinai. Oh, būna, pasitaiko, pasaulis mažas.
    Taip, kur aš čia baigiau. Taigi naršydama per visokiausių smagių apgaulių ir pokštų kanalus youtube.com (dauguma tų pokštų buvo labai nesmagūs ir neįdomūs, tiesą sakant, aš tiesiog turėjau labai daug laisvo laiko) radau dar vieną iš man jų visų nejuokingų personų. Kaip supratau - Amerikoje gyvenantį azijietį. Vienintelis tikrai juokingas jo pokštas buvo jo paties fanų išgąsdinimas pirmame jų susitikime. Gąsdinti arba stebinti žmones ir kelti tai į internetą - viena. Iš to rasti fanų ir gąsdinti juos - jau aukštas lygis. (Video čia) Bet ten, tarp tų daugybės video tokiuose kanaluose buvo vienas toks, pavadinimu Pranking the difference. Net nežinau, kaip tat reiktų išversti. Turbūt vis tiek arčiau Make a difference - Pakeisk.
    Vieno iš kanalų fanė parašo laišką, pasakodama savo kovos su vėžiu istoriją ir guosdamasi, kad labai mažai kas ją džiugina. Ta proga ji susidaro dalykų, kuriuos nori nuveikti, sąrašą. Tarp jų - susitikimas su kanalo vedėjais ir sudalyvavimas bent viename iš pokštų. Ir štai ČIA.
    Man vis tiek nejuokinga. Bet kita vertus, ir negaila. Užtat bent jau miela. Štai tas jų vienas žmogus, nors gerbėjų jie turi ir daugiau, kuriam tat tikrai kažką pakeitė.
    Ir štai. Todėl aš rašau. Aš rašau žmonėms, aš kuriu žmonėms, aš myliu žmones, aš dalinuosi su žmonėmis. Ir visai neneigiu - vienas tų žmonių esu aš pati. Aplink mane žmonės. Su manimi žmonės.
Iš jų mokausi, su jais augu ir tobulėju. Ir stengiuosi jiems tą skolą atiduoti.
    Ir dėl to aš esu. Ir dėl to būti  labai gera.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…