Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Gamtoje geresnis ryšys

    Jau pusantros dienos kaip sėdžiu namučiuos. Išsikroviau daiktus, išsiskalbiau save ir tuos visus kitus skalbiamus dalykus. Vėl pradėjau dirbti.
    Laiko skautų stovykloje neatpirks niekas. Pirmas kaklaraištis, savaitė darbo su vaikais. Nepaisant fakto, kad turėjau dirbti tik su vilkais, iš tiesų šokinėjau ir prie vilkų ir prie vilkių ir velnias, kaip tat buvo gera.
    Ma baisiai sunku su vardais, tai neturėjus normalaus susipažinimo vis mėčiausi, kaip į ką kreiptis. Tai turbūt ir buvo sunkiausia dalis.
    Stovykla su diskusijomis prie laužo, sau išsikeltas klausimas "kas yra skautas" apskritai, ir tada - kaip juo patapti. Magiški ritualai, vaikų raminimas, pykčių tvarkymas. Princesės ir princai iš abiejų pastovyklių. Nuostabūs ir ekspresyvūs vaikai ir dvi iššaudytos juostos, kurias nežinau, ar gera kokybe pamatysiu iki rugsėjo. Velniai jų nematė. Vis tieka beveik lygiai tiek buvo tų kadrų, kurių nepadariau, ir iš dalies gailėjausi, kad greta savęs neturėjau fotoaparato, bet, ak, juk iš tiesų jis buvo visai nereikalingas.
    Keletas naujų žmonių, kuriuos pamatai ir iš karto suvoki, kad gali jais pasitikėti. Bendras jausmas, kad čia visų gali klausti visko, kas Tau yra neaišku. Kad visi, nors ir pavargę ar užsiėmę, bet geranoriški, mandagūs, paslaugūs, žodžiu - broliški.
    Ta magiška vieta, kur galutinai išmoksti budėk - vis budžiu, ir tai nebeatrodo kaip fasadas, senamadiškas pasisveikinimas. Tai tampa kūnu ir krauju.
    Meditatyvus laužo kūrenimas, savaitė be išmaniųjų technologijų (gerai, gerai, nuo pusfinalio buvo galima rasti, kur žiūrėti futbolą).
    Paskutinė vadovų naktis su pakilusiu vėju, kartas nuo karto prigęstančiu laužu ir fakelu. Lyja? Tai metas maudytis! Į šlapią maudymosi kostiumėlį ir į vandenį. Trapus jutimas, kad po kojomis nebeturi dugno, rankomis paranojiškai įsikibus į lieptelį, nemokančiam plaukti.
Tvyksteli žaibas.

    Savaitė nepaaiškinamos magijos. Bendrumo jausmo. Nežinomybės. Nuostabos. Skautų.
Kadaise sakiau, kad kada tikrai grįšiu į skautus. Ir nors jau nuo sausio trinuosi skautų centre...


Tuk tuk. Grįžau. Buvo verta.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…