Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Gamtoje geresnis ryšys

    Jau pusantros dienos kaip sėdžiu namučiuos. Išsikroviau daiktus, išsiskalbiau save ir tuos visus kitus skalbiamus dalykus. Vėl pradėjau dirbti.
    Laiko skautų stovykloje neatpirks niekas. Pirmas kaklaraištis, savaitė darbo su vaikais. Nepaisant fakto, kad turėjau dirbti tik su vilkais, iš tiesų šokinėjau ir prie vilkų ir prie vilkių ir velnias, kaip tat buvo gera.
    Ma baisiai sunku su vardais, tai neturėjus normalaus susipažinimo vis mėčiausi, kaip į ką kreiptis. Tai turbūt ir buvo sunkiausia dalis.
    Stovykla su diskusijomis prie laužo, sau išsikeltas klausimas "kas yra skautas" apskritai, ir tada - kaip juo patapti. Magiški ritualai, vaikų raminimas, pykčių tvarkymas. Princesės ir princai iš abiejų pastovyklių. Nuostabūs ir ekspresyvūs vaikai ir dvi iššaudytos juostos, kurias nežinau, ar gera kokybe pamatysiu iki rugsėjo. Velniai jų nematė. Vis tieka beveik lygiai tiek buvo tų kadrų, kurių nepadariau, ir iš dalies gailėjausi, kad greta savęs neturėjau fotoaparato, bet, ak, juk iš tiesų jis buvo visai nereikalingas.
    Keletas naujų žmonių, kuriuos pamatai ir iš karto suvoki, kad gali jais pasitikėti. Bendras jausmas, kad čia visų gali klausti visko, kas Tau yra neaišku. Kad visi, nors ir pavargę ar užsiėmę, bet geranoriški, mandagūs, paslaugūs, žodžiu - broliški.
    Ta magiška vieta, kur galutinai išmoksti budėk - vis budžiu, ir tai nebeatrodo kaip fasadas, senamadiškas pasisveikinimas. Tai tampa kūnu ir krauju.
    Meditatyvus laužo kūrenimas, savaitė be išmaniųjų technologijų (gerai, gerai, nuo pusfinalio buvo galima rasti, kur žiūrėti futbolą).
    Paskutinė vadovų naktis su pakilusiu vėju, kartas nuo karto prigęstančiu laužu ir fakelu. Lyja? Tai metas maudytis! Į šlapią maudymosi kostiumėlį ir į vandenį. Trapus jutimas, kad po kojomis nebeturi dugno, rankomis paranojiškai įsikibus į lieptelį, nemokančiam plaukti.
Tvyksteli žaibas.

    Savaitė nepaaiškinamos magijos. Bendrumo jausmo. Nežinomybės. Nuostabos. Skautų.
Kadaise sakiau, kad kada tikrai grįšiu į skautus. Ir nors jau nuo sausio trinuosi skautų centre...


Tuk tuk. Grįžau. Buvo verta.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...