Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip aš tapau ultradešiniąja arba "tavo draugai manęs vengia"

Niekada gyvenime man, regis, iki šiandienos, neteko susidurti su situacija, kurioje mažuma ieško priekabių tolerantiškoje daugumos pusėje. Žinojau, kad tokie dalykai egzistuoja - ir dar turbūt ne tik filmuose, tačiau ir realybėje, kad gal yra vienas kitas afroamerikietis, kuris rasizmu gali apkaltinti visiškai niekuo dėtą paprastą mirtingąjį, bet šiandien aš tapau ultra dešiniųjų pažiūrų žmogumi, ir tai mane sukrėtė.

Kai išgirsti tai iš žmogaus, kuris turėtų mokyti kitus tolerancijos, ypač - nes jam pačiam, kaip mažumai, to trūksta, ir staiga suvoki, kad Tu bendrauji su siena, nes Tavęs nesiklausoma, o po jau gan ilgo iki tol išvystyto dialogo argumentais tampa ir tokie dalykai, kaip

mano draugai tavęs vengia

tai pradedi rimtai susimąstyti apie tokius posakius apskritai.
Aš nesu tobula, gal kažkam kažkur kokia mano citata pasirodė kaip "stūmimas", ypač internetinėje erdvėje ir atrodo panašu į diskriminaciją, tačiau, kai pati prie dalykų, kuriais dalinuosi, neišreiškiu savo nuomonės, tai reiškia tik tai, kad dalinuosi tuo, kas man rūpi, ir jau nuo žmonių, su kuriais dalinuosi, rato, dažnai galima spręsti, kad jie mane supranta. Tai yra, nuomonė apie kažką gali būti teigiama arba neigiama, kai kurie dalykai kuriais dalinausi (tokių apskritai yra mažai) atrodė patys savaime pakankamai absurdiški, jog joks sveiko proto žmogus neturėtų jiems pritarti, taigi - tarnaujantys atvirkštinės psichologijos principu, kas be ko, socialiniame tinke facebook dauguma mano "draugų" yra žmonės, kuriuos realiai pažįstu ir drįstu teigti, kad jie yra sveiko proto.
mano draugai tavęs vengia

Čia gal tas atvejis, kai mažuma bendrauja tik su tos pačios mažumos atstovais?
I mean, aš turiu draugų, kurių nemėgsta arba vengia kiti mano draugai. Nemanau, kad tai yra validus argumentas, arba argumentas apskritai. Tai, kad turiu draugų su skirtingais požiūriais veikiausiai įrodo ne tai, kad aš ultra dešiniųjų pažiūrų, bet tai, kad priešingai, esu gan tolerantiška įvairiems dalykams, ir čia mes nešnekame apie kraštutinumus ir ekstremizmą. Tiesiog apie sveiko proto dalykus. Turiu draugą, kuris kažkuriuo metu gan dažnai ėmėsi prašyti nakvynės ir t.t. ir nuo to pavargdavom, nes apsistodavo netrumpam, ir dėl to kai kurie jo vengė, bet šiaip žmogus puikus.
Turiu draugą, kuris turi labai tradicines pažiūras į to, ko reikia gyvenimo laimei: gero darbo->žmonos->pinigų laimei->vaikų. Ir dėl to kai kurie kreivai į jį žiūri. Bet tik tiek. Jo tikslas tas pat, kaip mano - būti laimingu. Mano nuomone laimingu galima būti čia ir dabar, jo nuomone kažko tam reikia. Tai netrukdo būti draugais. Kartais tai gali užknisti, kai jautiesi teisesnis ir norintis pagelbėti, atvesti į kelią kitą, bet jei suvoki, kad yra daug kelių ir variantų, tai greitai ir su visam praeina.

mano draugai tavęs vengia

Pažįstu apskritai tik vieną žmogų, kuris turi bendrą ryšį, kiti, net jei turi, to nežinau. Ko siekti tokiu argumentu? Versti žmogų susimąstyti, kad su juo kažkas negerai, jei jo vengia? Tai lygiai tas pats kaip susimąstyti, kad bendrauji su žmogumi iš grupės, kuri teisia iš išankstinių nuomonių - kai tas žmogus net nėra matęs Tavęs gyvai. Kai nėra bendravęs su Tavimi gyvai. Turėjęs vieną telefono skambutį. Skype žinutes. Persisiuntęs nuotraukomis. Rašęs į facebook.
Ir visgi, rašęs pakankamai, kad būtų įdomus, kad norėčiau pažinti jo pasaulį ir suvokti, kaip jis veikia. Lygiai taip - pamėginti čiut rimčiau prisiliesti prie mažumų. Nes nors kai kuriais aspektais priklausau daugumai, ir visgi, esu tolerantiška, bet galioja tas faktorius "Tu nežinai, kaip ten yra, nes Tu ten nebuvęs".
Pakankamai, kad paskutines žinutes per visur drąskydamasi mėginčiau kažkaip aiškintis ir netgi jausti neaiškų norą pasiaiškinti, nors jaučiuosi nelabai turinti už ką. Kurių galų ultradešiniųjų atstovas apskritai rašytų mažumai žinutes, kuriose nestumia ir negrasina?
Dieve, aš net Tu rašau iš didžiosios, na kokia gi iš manęs ultradešinioji?
Mano darbas - gyvas globalizacijos veikimo įrodymas.
Ir visgi.
Kadangi žmogus buvo nelinkęs išklausyti mano pusės ir perduoti savosios aiškiai ir argumentuotai, tegaliu pasakyti, kad iš bendrų dalykų, žmogus nemėgsta opozicijos ir viso, kas su ja susiję - jei be priešiškumo jo klausi tam tikro dalyko, nes Tau įdomu, kaip jis į tai žiūri, panašu, kad tai būna priimta kaip opozicija. Net jei jam atsakius Tu jam pritartum. (Post Scriptum - jei norima tai paneigti, deja, teks pamėginti su manimi bendrauti, mažu ir aš neteisi?)
Pastaruoju metu esu žmogus, kuris diskusijose ir žmonių vertinime itin stengiasi ieškoti logikos, nors kai kurie jos ir nesirenka. Lieku prie savo nuomonės - niekam daugiau iš savo pažįstamų, regis, nepasirodžiau nei skinhead'ė, nei nacionalistė, nei kitokia ultradešiniųjų atstovė, diskriminuojanti seksualines ar tautines, ar kitokias mažumas, kiek žinau.
Todėl lieku prie išvados, kad logika įdomi ne visiems. Jog būna, kad žmogui atrodo logiška, jog tai, kad jis ir aš turime bendrą pažįstamą, su kuriuo jis susipyko, yra logiška priežastis pašalinti mane iš draugų ir nutraukti ryšius (kai mūsų net susipažinimas neturi nieko bendro apskritai su tuo žmogumi). Jog man norint būti taikiai išgirstai ir išdėstyti savo nuomonę, kuri, regis, šiaip jau nieko neįžeidinėja, būna užtrenktos durys.

Blokas

Jei būtų noro sužinoti, tai kai kurie mano pažįstami/draugai irgi mano, kad esi keistas, mažų mažiausiai savotiškas žmogus. Ir tai nekeičia nieko mano nuomonėje apie Tave. Nič nieko. Vis tik atrodei įdomus, su plačiu ir savu pasauliu, kurį, jei būčiau galėjusi, norėjau išvysti iš arčiau
bet

Tavo draugai manęs vengia




Komentarai

  1. Nenuostabu, kad kas nors tave palaikė ultradešiniąja, juk viešai demostravai savo palaikymą euromaidanui, ir palaikei įvykius, kurie buvo provokuoti "vakariečių", bei įgyvendinami nacionalisto Banderos pasiekėjų. Tau nebūtina tapti skustagalve, užtenka palaikyti tuos vakarų įtakingus politikus, ir provakarietišką neonacistinę Ukrainos dalį, kad tave pavadintų ultradešiniąja.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš asmeniškai drįstu atskirti neonacistinę ir provakarietiškąją, nes jos gali būti kartu ir atskirai.
    O girdėti tat iš žmogaus, kuris pats kritikuoja Ukrainos prorusiškąją pusę - manau, jau kitas reikalas. Taip, deja, ir buvo.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Patinka, jei atskiri, nepatinka, jei neatskiri. Jei palaikai provakarietiškąją, nereiškia, kad ji nesusijusi su neonacistine. Mat jei vakarai dovanoja pinigus Ukrainai, jie gali atitekti būtent neonacistinėms srovėms, net jei vakarų politikai ir žiniasklaida įvardija kitaip.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Esu už Ukrainos kaip valstybės siekį būti nepriklausoma, ir esu už Ukrainos siekį slinkti Vakarų pusėn, manydama, kad rytuose nelabai ką gero rasi. Nesu už žmonių žudymą ir bet kokią jų iniciatyvą, nei už fašizmą. Ir tai, kas vyksta Ukrainoje, laikau visos tautos, ne, netgi visų ten esančių tautų tragedija.

    Ir vis tiek tai nepateisina žmogaus, kuris pats penkiom savo letenom braižo viską, kas susiję su rytais, Putinu, prorusiškumu, vadinančio mane ultradešiniąja. Nes kaip bežiūrėčiau, manau, apie Ukrainą jis užima lygiai tokią pat poziciją. Ir nuo to nė vienas iš mūsų netampam panašus į fašistus.
    Ar Tu nuoširdžiai manai, kad visi link vakarų krypstantys Ukrainos žmonės yra fašistai?
    Manau, tiek vienoje tiek kitoje pusėje yra žmonių, kurie nežino, ką jie daro, ir nežino, kur juos įtraukė. Ir visgi man atrodo, kad daugiau nepriklausomybės galima rasti vakaruose.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…