Rašydama šį įrašą pirmiausia kreipiuosi į tuos, kurie vis dar mokykloje, nes tarp jų daugiausia žmonių, kurie neįsivaizduoja, kodėl mokosi tam tikrų dalykų, ir aš juos suprantu. Mat, mokykla to nepaaiškina, o kiekvienas mokytojas savo dalyką dažniausiai laiko pačiu svarbiausiu, todėl jį išmokti reikia geriausiai. Suprantu ir todėl, kad mokytojai neduoda tų aiškių pavyzdžių, kur mums to prireiks. Daug kas supranta, kad jei stosi į architektūrą, Tau reiks matematikos. O kam ji visiems kitiems?
Mokiausi taip pat gerą milijoną dalykų mokykloje, tuo pačiu principu. Bet dabar, praėjus pusantrų metų nuo mokyklos baigimo, esu velniškai dėkinga visoms disciplinoms. Taigi, nesakau, kad jos tobulos arba jas naudosit kasdien. Bet jei žadate gyventi bent truputį kūrybišką gyvenimą, visų tų dalykų jums anksčiau ar vėliau tiesiog... prireiks. Tokia yra tiesa.
Štai vakar (pati dar ilgai tuo nepatikėsiu, nes veik nekęsdavau matematikos) proporcijomis skaičiavausi kaip man labiausiai tinka susidėti kortų žaidimo kaladę, susirasti idealų santykį, turint standartinį skaičių, bet kitokius gabaritus. Pasirodo, net ir matematika praverčia.
Pravartu paminėti, kad nebūtinai panaudosite viską, ką išmokot iš tų disciplinų. Bet tikrai kažką iš kiekvienos.
Ką išmokau iš geografijos, supratau jau ją mokydamasi. Kažkurioje klasėje turėjome Lietuvos geografiją ir mintinai reikėjo "iškalti" visas apskritis. Žmogus esu keliaujauntis ir gan dažnai balsuodavau kelyje. Ir dėka "iškaltų" apskričių galėjau susigaudyti be tiesioginių nuorodų, susivokti kur apytiksliai tie Lietuvos rytai, pietūs, vakarai ir šiaurė apsiniaukusią dieną ir, vadovaudamasi papildomomis apskritimis miestų, kurie anksčiau neįsivaizduodavau, kur būdavo, sugebėdavau be mažiausių problemų orientuotis.
Dailė pas mus buvo nekokia, užtat akademinio piešimo modulį neseniai baigiau studijose. turiu pasakyti, šiaip nepiešiu, buvo sunku ir keista, bet dabar, sugalvojusi draugei cd viršelyje išpiešti jos veidą pagal nuotrauką, galiu tai daryti aiškiai, be baimės, išmokusi matuoti ir perkelti ant lapo.
Jeigu turėjot fainą chemijos mokytoją, žinosit, kuo lengvai ir be problemų išsišveisti puodus, išblizginti plyteles veik neprisiliečiant prie jų, ir kiek skirtingų valymo būdų gali pagelbėti kokakola. O kuriant planus kaip pigiai sugrąžinti polaroidinę/momentinę fotografiją, bent mažyčiai chemijos pagrindai pagreitins procesą.
Jei Steve Jobs nebūtų, kai jam visa nusibodo universitete, tiesiog iš asmeninio įdomumo, lankęs kaligrafijos, Apple ir Mac sistemos neturėtų gražių šriftų. Ir, kaip jis sakė vienoje savo kalboje: "Negali sujungti taškų, žiūrėdamas į priekį - nežinomybę. Juos gali sujungti tik žiūrėdamas atgal".
Tad, kol yra proga - mokytis to, ko moko, mokytis mokytis, mokytis kurti asociacijas ir padaryti patį mokymąsi jums įdomų - jūsų galimybė.
Bet kuriuo atveju esame karta, kuriai reikės keltis kvalifikacijas ir mokytis visą gyvenimą.
Nors mokytojai ir galėtų pasistengti labiau, tačiau, galų gale, tai vis mūsų rankose padaryti mokslą mums įdomų.
Mokiausi taip pat gerą milijoną dalykų mokykloje, tuo pačiu principu. Bet dabar, praėjus pusantrų metų nuo mokyklos baigimo, esu velniškai dėkinga visoms disciplinoms. Taigi, nesakau, kad jos tobulos arba jas naudosit kasdien. Bet jei žadate gyventi bent truputį kūrybišką gyvenimą, visų tų dalykų jums anksčiau ar vėliau tiesiog... prireiks. Tokia yra tiesa.
Štai vakar (pati dar ilgai tuo nepatikėsiu, nes veik nekęsdavau matematikos) proporcijomis skaičiavausi kaip man labiausiai tinka susidėti kortų žaidimo kaladę, susirasti idealų santykį, turint standartinį skaičių, bet kitokius gabaritus. Pasirodo, net ir matematika praverčia.
Pravartu paminėti, kad nebūtinai panaudosite viską, ką išmokot iš tų disciplinų. Bet tikrai kažką iš kiekvienos.
Ką išmokau iš geografijos, supratau jau ją mokydamasi. Kažkurioje klasėje turėjome Lietuvos geografiją ir mintinai reikėjo "iškalti" visas apskritis. Žmogus esu keliaujauntis ir gan dažnai balsuodavau kelyje. Ir dėka "iškaltų" apskričių galėjau susigaudyti be tiesioginių nuorodų, susivokti kur apytiksliai tie Lietuvos rytai, pietūs, vakarai ir šiaurė apsiniaukusią dieną ir, vadovaudamasi papildomomis apskritimis miestų, kurie anksčiau neįsivaizduodavau, kur būdavo, sugebėdavau be mažiausių problemų orientuotis.
Dailė pas mus buvo nekokia, užtat akademinio piešimo modulį neseniai baigiau studijose. turiu pasakyti, šiaip nepiešiu, buvo sunku ir keista, bet dabar, sugalvojusi draugei cd viršelyje išpiešti jos veidą pagal nuotrauką, galiu tai daryti aiškiai, be baimės, išmokusi matuoti ir perkelti ant lapo.
Jeigu turėjot fainą chemijos mokytoją, žinosit, kuo lengvai ir be problemų išsišveisti puodus, išblizginti plyteles veik neprisiliečiant prie jų, ir kiek skirtingų valymo būdų gali pagelbėti kokakola. O kuriant planus kaip pigiai sugrąžinti polaroidinę/momentinę fotografiją, bent mažyčiai chemijos pagrindai pagreitins procesą.
Jei Steve Jobs nebūtų, kai jam visa nusibodo universitete, tiesiog iš asmeninio įdomumo, lankęs kaligrafijos, Apple ir Mac sistemos neturėtų gražių šriftų. Ir, kaip jis sakė vienoje savo kalboje: "Negali sujungti taškų, žiūrėdamas į priekį - nežinomybę. Juos gali sujungti tik žiūrėdamas atgal".
Tad, kol yra proga - mokytis to, ko moko, mokytis mokytis, mokytis kurti asociacijas ir padaryti patį mokymąsi jums įdomų - jūsų galimybė.
Bet kuriuo atveju esame karta, kuriai reikės keltis kvalifikacijas ir mokytis visą gyvenimą.
Nors mokytojai ir galėtų pasistengti labiau, tačiau, galų gale, tai vis mūsų rankose padaryti mokslą mums įdomų.
Komentarai
Rašyti komentarą