Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip visa, ko niekada nepanaudosite, jums pravers

Rašydama šį įrašą pirmiausia kreipiuosi į tuos, kurie vis dar mokykloje, nes tarp jų daugiausia žmonių, kurie neįsivaizduoja, kodėl mokosi tam tikrų dalykų, ir aš juos suprantu. Mat, mokykla to nepaaiškina, o kiekvienas mokytojas savo dalyką dažniausiai laiko pačiu svarbiausiu, todėl jį išmokti reikia geriausiai. Suprantu ir todėl, kad mokytojai neduoda tų aiškių pavyzdžių, kur mums to prireiks. Daug kas supranta, kad jei stosi į architektūrą, Tau reiks matematikos. O kam ji visiems kitiems?
Mokiausi taip pat gerą milijoną dalykų mokykloje, tuo pačiu principu. Bet dabar, praėjus pusantrų metų nuo mokyklos baigimo, esu velniškai dėkinga visoms disciplinoms. Taigi, nesakau, kad jos tobulos arba jas naudosit kasdien. Bet jei žadate gyventi bent truputį kūrybišką gyvenimą, visų tų dalykų jums anksčiau ar vėliau tiesiog... prireiks. Tokia yra tiesa.
Štai vakar (pati dar ilgai tuo nepatikėsiu, nes veik nekęsdavau matematikos) proporcijomis skaičiavausi kaip man labiausiai tinka susidėti kortų žaidimo kaladę, susirasti idealų santykį, turint standartinį skaičių, bet kitokius gabaritus. Pasirodo, net ir matematika praverčia.
Pravartu paminėti, kad nebūtinai panaudosite viską, ką išmokot iš tų disciplinų. Bet tikrai kažką iš kiekvienos.
Ką išmokau iš geografijos, supratau jau ją mokydamasi. Kažkurioje klasėje turėjome Lietuvos geografiją ir mintinai reikėjo "iškalti" visas apskritis. Žmogus esu keliaujauntis ir gan dažnai balsuodavau kelyje. Ir dėka "iškaltų" apskričių galėjau susigaudyti be tiesioginių nuorodų, susivokti kur apytiksliai tie Lietuvos rytai, pietūs, vakarai ir šiaurė apsiniaukusią dieną ir, vadovaudamasi papildomomis apskritimis miestų, kurie anksčiau neįsivaizduodavau, kur būdavo, sugebėdavau be mažiausių problemų orientuotis.
Dailė pas mus buvo nekokia, užtat akademinio piešimo modulį neseniai baigiau studijose. turiu pasakyti, šiaip nepiešiu, buvo sunku ir keista, bet dabar, sugalvojusi draugei cd viršelyje išpiešti jos veidą pagal nuotrauką, galiu tai daryti aiškiai, be baimės, išmokusi matuoti ir perkelti ant lapo.
Jeigu turėjot fainą chemijos mokytoją, žinosit, kuo lengvai ir be problemų išsišveisti puodus, išblizginti plyteles veik neprisiliečiant prie jų, ir kiek skirtingų valymo būdų gali pagelbėti kokakola. O kuriant planus kaip pigiai sugrąžinti polaroidinę/momentinę fotografiją, bent mažyčiai chemijos pagrindai pagreitins procesą.
Jei Steve Jobs nebūtų, kai jam visa nusibodo universitete, tiesiog iš asmeninio įdomumo, lankęs kaligrafijos, Apple ir Mac sistemos neturėtų gražių šriftų.  Ir, kaip jis sakė vienoje savo kalboje: "Negali sujungti taškų, žiūrėdamas į priekį - nežinomybę. Juos gali sujungti tik žiūrėdamas atgal".
Tad, kol yra proga - mokytis to, ko moko, mokytis mokytis, mokytis kurti asociacijas ir padaryti patį mokymąsi jums įdomų - jūsų galimybė.
Bet kuriuo atveju esame karta, kuriai reikės keltis kvalifikacijas ir mokytis visą gyvenimą.
Nors mokytojai ir galėtų pasistengti labiau, tačiau, galų gale, tai vis mūsų rankose padaryti mokslą mums įdomų.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…

Dalykai, kuriuos girdžiu kas dieną

Pažiūrėk į

O tu nemanai, kad tau atsibos tie auskarai?

Nustok dažyt plaukus, nupliksi

Ilgi buvo gražiau

Mama, pažiūrėk į jos plaukus (nuostaba)

Ilgi buvo gražiau

Augink, tik nekirpk

Kada tu suaugsi?

Jėzau, negaliu žiūrėt!

O neskauda?

Tai kodėl tu taip save žaloji?

Tau gal dėmesio trūksta

Tokie, va, kaip tu, tenai eina

Visai nušiurę, atsiaugink (nušiurę, beje, nuo vaikystės)

Tokios tašės tiktai vaikams

Visai nuprotėjai

Aš galvojau, mano anūkėlė jau suaugo, jau nebe mėlynais plaukais, o va nusiėmei kepurę ir...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.