net angelo vardo nebeprisimenu

Jau net to angelo vardo nebepamenu
Vietose, kur batai veik nepalieka pėdsako
Kur ištisai šviesoforai
Viskas taip pasimeta, kad pamiršti ir turėjęs
Lietų iškeiti į puodelį arbatos už tris
Taip nori laiko sau, kad už penkiasdešimt užsisakai maisto
Skaitai važiuodamas į darbą
Sakai "šiandien nesusitinkam" ir visą dieną tupi namie
Vietoje, kuri priverčia pamiršti net kad pamiršti
Pamiršti, kad visas tavo laikas jau ir taip yra tavo,
kad kelionė troleibusu yra tavo,
kad dirbi tu, o ne tavo perjungtas klonas
neturįs jokios istorijos: nei šeimos, nei draugų
gimstantis tik įeinant į darbą ir iš jo išeinant užmingantis
Tai ir negali mėgautis.
Negali mėgautis tuo, kas ne tavo:
Ne savo darbu, ne savo kelione...
Jau net angelo vardo nebeprisimenu...