Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Veik neįmanomi dalykai

Kodėl žmonės taip greitai pasiduoda? Geriau matyti dalykus tiesiog veik neįmanomus, negu iš karto nutarti, kad tai niekada neįvyks.
Šiandien buvau Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, atviros durų dienos. Ten jie turi tokią profesiją kaip fotografas. Tiesiog nuėjau ir išsiklausinėjau visko, ko man reikia, ir iškart pamėgau tą vietą, ir tuos du fotografus, kuriuos man teko sutikti. Faktas yra vienas: ten stojant reikia turėti skaitmeninį veidrodinį fotoaparatą. Pirmą akimirką galvojau imti išsimokėtinai, tuomet išsiaiškinau, kad tokios studijos (tam, kad turėtum ne popierėlį, bet išmoktų dalykų) veik nesuderinamos su darbu, tai suvokiau, kad liko nebent mėginti susitaupyti per vasarą, gyvenant iš savo gyvenimo vyro malonės, tai bus matyti.
Pasipasakojau vienam žmogui, kokie čia sukti reikalai, kad kaip ir per brangu gaunasi, ir jis man "a, na tai tegu fotografija ir lieka tik hobis...". Pripažinkim: net kaip hobiui man jau nebeužtenka turimos muilinės, anksčiau ar vėliau vis tiek teks kažką įsigyti. Jau netgi buvo planuose, tik planavau sutaupyti per kokius metus.
Na ką, teks kažkaip to griebtis anksčiau. Kainos nepigios, bet vertos.
Žmonės taip lengvai pasiduoda. Ne "nu gal kaip nors", arba "o tai mėginai tą ar tą", bet tiesiog "tai liks hobiu".
Net žinant, kad tai vienintelis dalykas, kurį iš tiesų noriu studijuoti? Be išlaidų fotoaparatui-nemokamas? Kai visa giminė spaudžia "tai gal jau stosi kur nors", "būk kulinare, būk psichologe", dar kažką, ir nuo kiekvieno pamatyto žodžio pritempia prie išsilavinimo. Ir štai aš radau dalyką. Aš radau TAI. Ir net tai žinantis žmogus tesako tik būk realistiškas.

Na, aš renkuosi veik neįmanomus dalykus, ir žadu rasti jiems įgyvendinti veik neįmanomų būdų.

Komentarai

  1. Pasidairyk skelbimų skiltyse, būna, kad žmonės priauga nuo vieno veidrodinio fotoaparato iki kito, naujesnio ir galingesnio bei parduoda savo senąjį, kuris yra dar pakankamai geras :) aš taip savąjį įsigijau, veikia puikiai. O nuo to skirtumo, kuris liko neperkant naujo, išėjo dar ir objektyvas, vienas iš pigesnių ir paprastesnių, bet... ir tai gerai!

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie homofobiją, žmogaus teisę į orumą ir profesinę (ne)etiką

Šiandien Facebook paskyroje Psichologė Ramunė Murauskienė (sunku išties sužvejoti jos diplomą, jei ji jį turi, nes nepriklauso LPS) atsirado įrašas, kuriame moteris nesmerkia, "bet" kalba apie dviejų moterų meilę ir geismą. Jei pats įrašas iš principo ir nediskredituoja visų homoseksualių asmenų situacijos, įvardydamas tik konkretų atvejį su dvejomis "pasimetusiomis" merginomis, kur dar galima ieškoti dviprasmiškumo,  tolesni psichologės komentarai yra stačiai homofobiški. Homoseksualūs žmonės vadinami ligoniais, turinčiais sutrikimų, žmonėmis, nuo kurių reikia apsaugoti savo vaikus.

Parodžius poniai pirštu į jos komentarus, kad tai - homofobija, ji skėsčioja rankomis ir visiems iš eilės teigia, kad kas ką nori matyti, tas tą ir mato, o ji, matai, nieko nesmerkia. Į kitų komentarus atsako, kad pašnekės su jais tada, kai jie patys turės vaikų (lyg tai kuo būtų susiję). Nebelabai lieka ką daryti tada, kai pradeda komentuoti heteroseksualios orientacijos asmenys, tur…

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki.
Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą.

•ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais.
Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

Du žingsniai į priekį, vienas atgal

Radau savo svajonių darbą. Nuo praėjusių metų turėjau trumpą, bet intensyvų romaną su kava. Taip, kavos aparatas virtuvėje prie to stipriai prisidėjo. Bet labiau prisidėjo tai, kad visą laiką dirbau tam, kad kažkas gautų tobulą puodelį kavos. Ir jaučiuosi paaugusi. Tiek karjeros prasme, tiek asmeniškai.Galbūt ir neturėčiau būti, dauguma žmonių, su kuriais atsisveikinama per/po bandomojo, taip nesijaučia. Bet visgi. Net jei radau svajonių darbą ir šį praradau, aš kažką radau.O žmogui kaip man kažką rasti yra be galo reta ir be galo svarbu. I get it. Niekam nereikia problematiškų žmonių, niekam nereikia sergančių žmonių. Ir kai susirgau paskutinį kartą, žinojau, kad nėra daug ko tikėtis.Tačiau tuo metu mano sveikata man buvo prioritetas, antrasis - darbas, kurio man ir reikėjo ir kurį be galo mylėjau.Kai pabundi ryte sukaustytas ir negali pajudėt dar valandą, suvoki, kad čia baigiasi tavo galimybių ribos. Kad ilgai taip nebebus. Ir kai dar po poros rytų galutinai pratrūksti, suvokdamas,…