Pirmoji po-atostoginė diena, pirmosios kelios pamokos su keliais "langais", ir kadais dievinto Melvin Burgess "Heroino" skaitymu (radau pas sesę lentynoj, susigundžiau, įdomu, ar ir dabar patiktų).
Pradeda ant galvos griūt nurodymai egzaminams, muzika prašo tekstinių failų su vardu, pavarde, tuo, ką veikiu gyvenime, kur dalyvavau, ką laimėjau, ką atliksiu egzamino perklausoj. Ir šiaip pats metas muziką mokintis, gal kas turit privalomų klausymui kūrinių sąrašą?
Išlėkiau iš nepasibaigusių pamokų, reikėjo vežti sterilizuoti mažąją katytę. Dabar guli paslika, su mano sumeistrautu žiursteliu (jos nesutvarstė), laukiu kol pabus. Stengiuosi netriukšmauti, netoli - dubenėlis vandens, katelė apklota, pro langą (ne į akis) šviečia saulė, pravertas langas kviečia vidun gaivų Vytauto gatvės orą.
Turiu pabrėžti, kad sterilizaciją atlikinėjo už dyką (vis dar nežinau, ar išvis sterilizacijai pritariu ;) ), Šiaulių gyvūnų globos namuose, nors ir siūlė paaukoti: negaila, klinikose būtume sumokėję ir sumokėję daugiau.
Dalinuosi globos namų puslapiu - gal kam reikia katyčių, šuniukų? Ten daug nuostabių padarėlių. Dauguma šunų dideli, tačiau neblogai išauklėti. Mano pačios akį patraukė ne vienas padaras (kažkaip buvau užklydusi į jų web puslapį, juo ir dalinuosi).
ŠUNYShttp://www.musugyvunai.lt/nuotrauku-galerija/sunys.html
KATĖShttp://www.musugyvunai.lt/nuotrauku-galerija/kates.html
Galbūt suminkštins kieno nors širdut?
O kol kate rūpinosi daktarai, išėjome pasivaikščioti. Aplink vietos keistai nykios (Šiauliuose ką tik pradėjo debesėti), kažkokie pusiau apleisti parkeliai, netolies daug visai sugriuvusių, sudegusių ar visai nebenaudojamų pastatų išdaužytais langais, keletas keistų žmogelių. Išėję atgal prie judresnės gatvės, kuria atvažiavome, užklupom dabar jau senobiškas supynes iš virvės, kuria per vidurį perrišta medžio šaka. Vytenis šoko išmėgint (juk reikia moteris saugot, jei neatlaikytų), iš paskos aš, o Ieva, kuri pusę kelio tiesiog bijojo kelio, o kitą pusę niurzgėjo, kad eina laukt į mašiną, užšoko paskutinė, ir ėmė po truputį laimingėti, ir viskas jai pasidarė gerai.
Kaip tyčia turėjau fotoaparatą, išsitraukiau. baltos spalvos balansas kažkokiu būdu buvo maksimaliai mėlynas, bet pasirodė gražu, todėl daugumą nuotraukų juo ir padariau. Po to Ieva dar leido man praskrieti porą ratų. O štai ir mes:
Na, o Ieva dar sugebėjo prigauti ir vieną iš trijų tos pačios rūšies dangų gana žemai kirtusių lėktuvų. Naikintuvai? Neilgu laikotarpiu praskrido trys, visi tokie truputį rūkstantys, kai skrido pirmas, atrodė beveik kaip nelaimingai besileidžiantis (rodos, ir rūko labiau), bet po kitų dviejų supratom, kad jie taip ir turi visa teršti.
Bananas mano kuprinėje kažkokiu būdu tapo beveik bananų tyre (sėkmės, Indre, valant kurpinę). Nekaltinu nei jo, nei gyvūnų globos centro darbuotojų, kad neaprišo katės. Jiems maksimaliai trūksta finansavimo, ko gero net ir sterilizacijas nemokamas iš dalies darė dėl to, kad jiems aukotų. Vertinu!
Noriu valgyti, budinėjančios katės nesinori palikti vienos. Taip ir gyvenam. Na, o ryt plaukų kirpimo diena.
Kažkur skaičiau, kad sveika yra galvoti apie ateitį, ją planuoti, t.y. - turėti kryptį. Bet nesveika, jei dėl to yra pamirštamas kelio į ateitį procesas. Ateitis susideda iš daugybės žingsnelių, kuriuos padarysi jos labui, o pats procesas, čia ir dabar - visada tik vienas vienintelis žingsnis, juk vienu metu daugiau neįmanoma. Žingsnis, kuris yra žengiamas šią akimirką.
Nevalia to žingsnio pamiršti ir nuvertinti, nes jis vienintelis iš tiesų egzistuoja. Mūsų būsima ateitis šiuo metu tai tik mūsų iliuzija, kurios link einame. Ji nepastatyta, jos negali paliesti. Tik tai, ką darai dabar. Dabar - tai kaip sieki ateities, o ateitis yra kodėl tai darai.
Glostau katę, nuo Jūsų ir nuo mūsų.
Neformaliai/Nedalykiškai ir ne administraciniu stiliumi,
Cielo/Elfai
Pradeda ant galvos griūt nurodymai egzaminams, muzika prašo tekstinių failų su vardu, pavarde, tuo, ką veikiu gyvenime, kur dalyvavau, ką laimėjau, ką atliksiu egzamino perklausoj. Ir šiaip pats metas muziką mokintis, gal kas turit privalomų klausymui kūrinių sąrašą?
Išlėkiau iš nepasibaigusių pamokų, reikėjo vežti sterilizuoti mažąją katytę. Dabar guli paslika, su mano sumeistrautu žiursteliu (jos nesutvarstė), laukiu kol pabus. Stengiuosi netriukšmauti, netoli - dubenėlis vandens, katelė apklota, pro langą (ne į akis) šviečia saulė, pravertas langas kviečia vidun gaivų Vytauto gatvės orą.
Turiu pabrėžti, kad sterilizaciją atlikinėjo už dyką (vis dar nežinau, ar išvis sterilizacijai pritariu ;) ), Šiaulių gyvūnų globos namuose, nors ir siūlė paaukoti: negaila, klinikose būtume sumokėję ir sumokėję daugiau.
Dalinuosi globos namų puslapiu - gal kam reikia katyčių, šuniukų? Ten daug nuostabių padarėlių. Dauguma šunų dideli, tačiau neblogai išauklėti. Mano pačios akį patraukė ne vienas padaras (kažkaip buvau užklydusi į jų web puslapį, juo ir dalinuosi).
ŠUNYShttp://www.musugyvunai.lt/nuotrauku-galerija/sunys.html
KATĖShttp://www.musugyvunai.lt/nuotrauku-galerija/kates.html
Galbūt suminkštins kieno nors širdut?
O kol kate rūpinosi daktarai, išėjome pasivaikščioti. Aplink vietos keistai nykios (Šiauliuose ką tik pradėjo debesėti), kažkokie pusiau apleisti parkeliai, netolies daug visai sugriuvusių, sudegusių ar visai nebenaudojamų pastatų išdaužytais langais, keletas keistų žmogelių. Išėję atgal prie judresnės gatvės, kuria atvažiavome, užklupom dabar jau senobiškas supynes iš virvės, kuria per vidurį perrišta medžio šaka. Vytenis šoko išmėgint (juk reikia moteris saugot, jei neatlaikytų), iš paskos aš, o Ieva, kuri pusę kelio tiesiog bijojo kelio, o kitą pusę niurzgėjo, kad eina laukt į mašiną, užšoko paskutinė, ir ėmė po truputį laimingėti, ir viskas jai pasidarė gerai.
Kaip tyčia turėjau fotoaparatą, išsitraukiau. baltos spalvos balansas kažkokiu būdu buvo maksimaliai mėlynas, bet pasirodė gražu, todėl daugumą nuotraukų juo ir padariau. Po to Ieva dar leido man praskrieti porą ratų. O štai ir mes:
Bananas mano kuprinėje kažkokiu būdu tapo beveik bananų tyre (sėkmės, Indre, valant kurpinę). Nekaltinu nei jo, nei gyvūnų globos centro darbuotojų, kad neaprišo katės. Jiems maksimaliai trūksta finansavimo, ko gero net ir sterilizacijas nemokamas iš dalies darė dėl to, kad jiems aukotų. Vertinu!
Noriu valgyti, budinėjančios katės nesinori palikti vienos. Taip ir gyvenam. Na, o ryt plaukų kirpimo diena.
Kažkur skaičiau, kad sveika yra galvoti apie ateitį, ją planuoti, t.y. - turėti kryptį. Bet nesveika, jei dėl to yra pamirštamas kelio į ateitį procesas. Ateitis susideda iš daugybės žingsnelių, kuriuos padarysi jos labui, o pats procesas, čia ir dabar - visada tik vienas vienintelis žingsnis, juk vienu metu daugiau neįmanoma. Žingsnis, kuris yra žengiamas šią akimirką.
Nevalia to žingsnio pamiršti ir nuvertinti, nes jis vienintelis iš tiesų egzistuoja. Mūsų būsima ateitis šiuo metu tai tik mūsų iliuzija, kurios link einame. Ji nepastatyta, jos negali paliesti. Tik tai, ką darai dabar. Dabar - tai kaip sieki ateities, o ateitis yra kodėl tai darai.
Glostau katę, nuo Jūsų ir nuo mūsų.
Neformaliai/Nedalykiškai ir ne administraciniu stiliumi,
Cielo/Elfai
Komentarai
Rašyti komentarą