"Iš modelio neištrauksi to, ko jame nėra" - ir ši frazė atsako man į porą metų klaustą klausimą: ar normalu yra fotografuoti žmogų taip, kaip tai neatitinka jo asmenybės?
Yra nuotraukos, kurios nesuskamba - kai matai, kaip nepatogiai žmogus jaučiasi toje pozoje arba vaidmenyje. Bet, kalbant apie vaidmenį, jeigu nuotrauka yra, jeigu ji kalba, nebelieka klausimo, ar toje nuotraukoje - tas žmogus. Sako, ten visai kita asmenybė. Tad iš dalies - taip, ten vaidmuo. Kita vertus, iš modelio asmenybės klodų tam vaidmeniui tikrai neištrauksi nieko, ko ten originaliai nebuvo. Nesukursi ir vietoje nepritaikysi. Tai adaptuotos, nuotraukoje išreikštos sąmonės ir pasąmonės dalys, kurios, net jei paprastai slepiamos, nerodomos ar net pamirštos - yra vietoje, drobėje, modelyje.
Tad suskambėjusioje nuotraukoje "truputis vaidybos" kaip frazė yra nieko verta. Nes nepatyręs nesuvaidinsi. O net jeigu ilgai stengeisi ir plušėjai, kad tai pagaliau pavyktų, tai tuo labiau - sau esi nesvetimas toje nuotraukoje, jau vien dėl to, kad į ją sudėjai savo paties darbą.
Todėl, manau nėra svetimų nuotraukų, ir nėra nuotraukų, kur tu pats esi svetimas. Jei yra, dažniausiai jos ir nerodomos. Iš svetimumo neišeis gera nuotrauka, nebent jos tikslas parodyti patį modelio svetimumą idėjai. Visais kitais atvejais tai yra pats modelis, anei joks svetimumas.
"Čia ne tu" - Oh come on. Savaitgalį pozavau fotografei ir išėjo daug įdomių kadrų. Pats stipriausias - kaip tyčia ir tas, kuris, kitų manymu, visai neatspindi manęs ir mano asmenybės. Išreikštosios jos dalies - galbūt. Bet nedrįskit man sakyti, kad ten ne aš, nes būtent aš ten buvau, būtent aš ten ieškojau ir būtent aš ten dirbau, kad tas kadras dabar būtų. Ir, žinoma, fotografė.
Yra nuotraukos, kurios nesuskamba - kai matai, kaip nepatogiai žmogus jaučiasi toje pozoje arba vaidmenyje. Bet, kalbant apie vaidmenį, jeigu nuotrauka yra, jeigu ji kalba, nebelieka klausimo, ar toje nuotraukoje - tas žmogus. Sako, ten visai kita asmenybė. Tad iš dalies - taip, ten vaidmuo. Kita vertus, iš modelio asmenybės klodų tam vaidmeniui tikrai neištrauksi nieko, ko ten originaliai nebuvo. Nesukursi ir vietoje nepritaikysi. Tai adaptuotos, nuotraukoje išreikštos sąmonės ir pasąmonės dalys, kurios, net jei paprastai slepiamos, nerodomos ar net pamirštos - yra vietoje, drobėje, modelyje.
Tad suskambėjusioje nuotraukoje "truputis vaidybos" kaip frazė yra nieko verta. Nes nepatyręs nesuvaidinsi. O net jeigu ilgai stengeisi ir plušėjai, kad tai pagaliau pavyktų, tai tuo labiau - sau esi nesvetimas toje nuotraukoje, jau vien dėl to, kad į ją sudėjai savo paties darbą.
Todėl, manau nėra svetimų nuotraukų, ir nėra nuotraukų, kur tu pats esi svetimas. Jei yra, dažniausiai jos ir nerodomos. Iš svetimumo neišeis gera nuotrauka, nebent jos tikslas parodyti patį modelio svetimumą idėjai. Visais kitais atvejais tai yra pats modelis, anei joks svetimumas.
"Čia ne tu" - Oh come on. Savaitgalį pozavau fotografei ir išėjo daug įdomių kadrų. Pats stipriausias - kaip tyčia ir tas, kuris, kitų manymu, visai neatspindi manęs ir mano asmenybės. Išreikštosios jos dalies - galbūt. Bet nedrįskit man sakyti, kad ten ne aš, nes būtent aš ten buvau, būtent aš ten ieškojau ir būtent aš ten dirbau, kad tas kadras dabar būtų. Ir, žinoma, fotografė.
Foto: Aistė Litvinskaitė. Ačiū.
Komentarai
Rašyti komentarą