Labai apsėdo darbai, labai nustojau rašyti blogą.
Pirmiausiai apie Šiaulių dienas: tai buvo pirmos Šiaulių dienos, kai ne tik stebėjau, bet ir dalyvavau.
Ir ačiū Dievui - apturėjome magišką vakarą (kitaip ir nepavadinčiau). Pagaliau perskaičiau eiles, kurios buvo arba neskaitytos niekur, arba skaitytos ne ten, kur reikia. Susipažinau su daugiau ir įdomiai kuriančių. Brolis puikiai atliko anoniminio poeto rolę, pusė žmonių net nesuprato, kad įrašas buvo "gyvas".
Susirinko žmonių, kurių nemačiau ilgai arba labai ilgai. Nežinau, kaip jie rado ten kelią. Džiaugiuosi.
Jaučiuosi labai gerai, kad valgau gerokai mažiau žuvies ir kiaušinių pastaruoju metu (butiokas jaučiasi geriau, kad susitvarkė savo odinę striukę).
Su drauge apturėjom pažintį su dar vienu japonu, supažindinom jį su kavine "sielai".
Pati Vilniuje dabar dirbu puikioje vietoje, kuriai pritariu šimtu procentu. Kurioje maistas visiškai vegetariškas, labai skanus, tikrai ne itin brangus, palaimintas. Vietoje kur visą dieną muzikoje skamba mantros ir gali šypsotis tiek klientams, tiek darbuotojams nuoširdžiai, pasišnekėti, paklausti, kokią knygą skaito, į kurį dievo vardą tiki.
Darsyk aplankiau nuostabią mergaitę iš Kauno, kuri mane daug išmoko, turbūt. Paskutinį sykį -apie autorių Gendrutį Morkūną, su kuriuo šiuo metu ir apturiu pažintį per "Puoduką kefyro ant palangės".
Keliuosi ir einu gyventi, žmonės. Labas rytas.
Pirmiausiai apie Šiaulių dienas: tai buvo pirmos Šiaulių dienos, kai ne tik stebėjau, bet ir dalyvavau.
Ir ačiū Dievui - apturėjome magišką vakarą (kitaip ir nepavadinčiau). Pagaliau perskaičiau eiles, kurios buvo arba neskaitytos niekur, arba skaitytos ne ten, kur reikia. Susipažinau su daugiau ir įdomiai kuriančių. Brolis puikiai atliko anoniminio poeto rolę, pusė žmonių net nesuprato, kad įrašas buvo "gyvas".
Susirinko žmonių, kurių nemačiau ilgai arba labai ilgai. Nežinau, kaip jie rado ten kelią. Džiaugiuosi.
Jaučiuosi labai gerai, kad valgau gerokai mažiau žuvies ir kiaušinių pastaruoju metu (butiokas jaučiasi geriau, kad susitvarkė savo odinę striukę).
Su drauge apturėjom pažintį su dar vienu japonu, supažindinom jį su kavine "sielai".
Pati Vilniuje dabar dirbu puikioje vietoje, kuriai pritariu šimtu procentu. Kurioje maistas visiškai vegetariškas, labai skanus, tikrai ne itin brangus, palaimintas. Vietoje kur visą dieną muzikoje skamba mantros ir gali šypsotis tiek klientams, tiek darbuotojams nuoširdžiai, pasišnekėti, paklausti, kokią knygą skaito, į kurį dievo vardą tiki.
Darsyk aplankiau nuostabią mergaitę iš Kauno, kuri mane daug išmoko, turbūt. Paskutinį sykį -apie autorių Gendrutį Morkūną, su kuriuo šiuo metu ir apturiu pažintį per "Puoduką kefyro ant palangės".
Keliuosi ir einu gyventi, žmonės. Labas rytas.
Komentarai
Rašyti komentarą