Jei manęs paklaustų, kas noriu kad valdytų pasaulį, atsakyčiau meilė. Bet kai pagalvoji, šito žodžio juk negana. Juk ir niūdienos pasaulyje dauguma mūsų kažką myli. Ir net nenorėdami tam kažkam dažnai pakenkia ir įskaudina. Kartais galvodami per daug apie save, kartais tikėdami, kad žino, kas geriausia kitam žmogui ir t.t. Sąmoninga, šimtaprocentinė, besąlygiška meilė, ne simpatija, ne "tu man patinki, nes atneši kavos", bet tas gilesnis meilės pajutimas, kuriame nebėra žodžių ir priežasčių, yra meilė ir viskas. Meilė ir nieko daugiau. Aukojimasis dėl jos (juk tą patį gauni ir atgal). Meilė - didžiulis menas. Gal ne pati meilė, bet mokymasis atskleisti ją nuo pradžios iki...
Paminant visokius ego, patogumus, kaprizus.
Mokytis ir mokytis ir mokytis atskleisti ją nuo pradžios iki... ak, ji juk neturi galo.
Paminant visokius ego, patogumus, kaprizus.
Mokytis ir mokytis ir mokytis atskleisti ją nuo pradžios iki... ak, ji juk neturi galo.
Komentarai
Rašyti komentarą