Taigi, šiandien Mint Vinetu nutraukiau gitaros stygą ir mačiau mielą gražų ciūciką.
O jei rimtai, šiandien, po mano frazės, kad sakau tik iš savo asmeninės patirties, manęs buvo paklausta, (pradedant žodžiu "neįsižeisk"), ar aš jaučiuosi labai jau daug gyvenimiškos patirties tokia jauna sukaupusi.
Ką galima atsakyt į tokį klausimą? Mano manymu nei daug, nei mažai, sukaupusi tik tiek, kiek ir esu sukaupusi.
Ir išvis, bent aš tai dar neradau būdo tokiam dalykui išmatuoti, kaip ir būdo subrendimui išmatuoti, arba būdo žmogaus gerumui matuot.
Nežinau kaip čia sverti, daugiau patyręs skaitosi tas, kurio senelis miręs ar tas, kurio šuo padvėsė. Ir sakykit nesakę, kad žmogus svarbiau už šunį (aš visai neketinu to paneigti), bet net ir sukrėtimo lygis, mano manymu, nenurodo patirties.
Jeigu Tu iškalei viską, kas įmanoma matematikos kontroliniui ir gavai 10, tai čia rimta patirtis? O jei kitą savaitę nebeatsimeni?
Manau svarbiau net ne tai, kokio mąsto įvykiai supa (mane šiandien visai sukrėtė stygos nutraukimas - taip seniai nebuvau nutraukusi, o lyg ir per aukštai nebuvau derinusi, iki šiol svarstau, kodėl ji ėmė ir nutrūko), o ką aš iš jų gavau. Kuo aš dabar gyvenu. Kaip tai manyje atsispindi. Ir šito jau niekada neišmatuosi - mes visi tesame vaikščiojančios patirtys, Tu sakai - puodelis, ir Tau tai yra bent 1% kitaip negu man. Tai mergaitei labiausiai patinka Vilniuje, aš labiausiai už trobesius su langu į laukus kai lija, o kitai mergaitei apskritai miškuose. Kažkodėl į šitą buvo sureaguota "kokie skirtingi pasirinkimai/prioritetai", tačiau kai kalba pasisuko apie patirtis, tas skirtingumas ir nesprendimas, kas čia yra geriau, kažkur dingo.
"Patirtis" yra tas dalykas, kuris, kaip pastebėjau, mūsų visuomenėje yra sveriamas itin ir veik kasdien. Vyresni žmonės patyrę daugiau nei jaunesni, aš "matęs gyvenimo" daugiau, nei Tu. Žodžiu, visame kame ir visokiausiomis formomis.
Aš tai nesuprantu, kaip ir kam lyginti katės ir šuns auginimo ypatumus ir ką galima iš to spręsti. Nes nei Tu gyveni mano gyvenimo su savo patirtim, nei aš gyvenu Tavo gyvenimą su savo patirtim. Tą patirtį turim tik savo, ir gyvenimą, irgi, gyvenam tik savo, ir net norėdamas čia nieko nepakeisi. Lyginti patirtį, mano manymu, tas pats, kas lyginti gyvenimą. Tai pasilyginkim dabar, kuris čia geresnį gyvenimą nugyvenom.
O jei rimtai, šiandien, po mano frazės, kad sakau tik iš savo asmeninės patirties, manęs buvo paklausta, (pradedant žodžiu "neįsižeisk"), ar aš jaučiuosi labai jau daug gyvenimiškos patirties tokia jauna sukaupusi.
Ką galima atsakyt į tokį klausimą? Mano manymu nei daug, nei mažai, sukaupusi tik tiek, kiek ir esu sukaupusi.
Ir išvis, bent aš tai dar neradau būdo tokiam dalykui išmatuoti, kaip ir būdo subrendimui išmatuoti, arba būdo žmogaus gerumui matuot.
Nežinau kaip čia sverti, daugiau patyręs skaitosi tas, kurio senelis miręs ar tas, kurio šuo padvėsė. Ir sakykit nesakę, kad žmogus svarbiau už šunį (aš visai neketinu to paneigti), bet net ir sukrėtimo lygis, mano manymu, nenurodo patirties.
Jeigu Tu iškalei viską, kas įmanoma matematikos kontroliniui ir gavai 10, tai čia rimta patirtis? O jei kitą savaitę nebeatsimeni?
Manau svarbiau net ne tai, kokio mąsto įvykiai supa (mane šiandien visai sukrėtė stygos nutraukimas - taip seniai nebuvau nutraukusi, o lyg ir per aukštai nebuvau derinusi, iki šiol svarstau, kodėl ji ėmė ir nutrūko), o ką aš iš jų gavau. Kuo aš dabar gyvenu. Kaip tai manyje atsispindi. Ir šito jau niekada neišmatuosi - mes visi tesame vaikščiojančios patirtys, Tu sakai - puodelis, ir Tau tai yra bent 1% kitaip negu man. Tai mergaitei labiausiai patinka Vilniuje, aš labiausiai už trobesius su langu į laukus kai lija, o kitai mergaitei apskritai miškuose. Kažkodėl į šitą buvo sureaguota "kokie skirtingi pasirinkimai/prioritetai", tačiau kai kalba pasisuko apie patirtis, tas skirtingumas ir nesprendimas, kas čia yra geriau, kažkur dingo.
"Patirtis" yra tas dalykas, kuris, kaip pastebėjau, mūsų visuomenėje yra sveriamas itin ir veik kasdien. Vyresni žmonės patyrę daugiau nei jaunesni, aš "matęs gyvenimo" daugiau, nei Tu. Žodžiu, visame kame ir visokiausiomis formomis.
Aš tai nesuprantu, kaip ir kam lyginti katės ir šuns auginimo ypatumus ir ką galima iš to spręsti. Nes nei Tu gyveni mano gyvenimo su savo patirtim, nei aš gyvenu Tavo gyvenimą su savo patirtim. Tą patirtį turim tik savo, ir gyvenimą, irgi, gyvenam tik savo, ir net norėdamas čia nieko nepakeisi. Lyginti patirtį, mano manymu, tas pats, kas lyginti gyvenimą. Tai pasilyginkim dabar, kuris čia geresnį gyvenimą nugyvenom.
Komentarai
Rašyti komentarą