Yra tokia islandų grupė Mum. Kaip ir veik visi islandų atlikėjai ir grupės, ji, žinoma, irgi yra keista. Ir labai įdomi.
Teko pabuvoti koncerte/pasirodyme birželį. Klausėm jos ir iki tol. Garso kokybė buvo ne per geriausia, back vokalai nespėjo atskristi ir t.t., bet tai visai nesvarbu. Tiesiog aš dar kartą įsitikinau, kad jei nori kažką daryti savaip, kitaip, susirasti savo asmeninę kryptį, reikia nebijoti ir būti kitokiu - būti net išore, jei labai patinka. Viena gitaristė (o gal ir bosistė, nepamenu, grojo ir čele) atvažiavo su balta paprasta ilga suknute iki kelių. Patogia, laisvai krentančia, ir pati drąsiai prisipažino, kad tai yra pižama, ir kad jai patinka keliauti su pižama.
Atrodo, tai paprasta (kas šiais laikais norėtų keliauti su pižama?!), išeini taip kaip nori, pasidažęs kaip nori, apsirengęs kaip nori. Bet aš, pavyzdžiui, kaip mėgstanti sarius, kartais susiduriu su gana daug "teisimo". Pamačius gyvai tą grupę lieku tik dar kartą įsitikinusi: jei nori kurti kitokią muziką (ne dėl to, kad ji būtinai turi skirtis nuo to, kas yra, bet dėl to, kad rastum savo kryptį) turi ir būti kitoks. Vienaip ar kitaip. Kaip Tau patinka. Keliauti su pižamom, valgyti su lazdelėm, eiti į Gatvės Muzikos Dienas su sariu. Absoliučiai nesvarbu. Bet, jei tai niekam nedaro žalos, neriboti savo noro kažką daryti ar kažkaip atrodyti - vien todėl, kad kažkam tai nepatiks.
Nes tam, kad kurtum savaip, Tu turi būti savas. Ir tikrai ne visi savi mūsų visuomenėje, gyvendami pagal tas normas. Kad darytum savaip, turi būti savas.
Teko pabuvoti koncerte/pasirodyme birželį. Klausėm jos ir iki tol. Garso kokybė buvo ne per geriausia, back vokalai nespėjo atskristi ir t.t., bet tai visai nesvarbu. Tiesiog aš dar kartą įsitikinau, kad jei nori kažką daryti savaip, kitaip, susirasti savo asmeninę kryptį, reikia nebijoti ir būti kitokiu - būti net išore, jei labai patinka. Viena gitaristė (o gal ir bosistė, nepamenu, grojo ir čele) atvažiavo su balta paprasta ilga suknute iki kelių. Patogia, laisvai krentančia, ir pati drąsiai prisipažino, kad tai yra pižama, ir kad jai patinka keliauti su pižama.
Atrodo, tai paprasta (kas šiais laikais norėtų keliauti su pižama?!), išeini taip kaip nori, pasidažęs kaip nori, apsirengęs kaip nori. Bet aš, pavyzdžiui, kaip mėgstanti sarius, kartais susiduriu su gana daug "teisimo". Pamačius gyvai tą grupę lieku tik dar kartą įsitikinusi: jei nori kurti kitokią muziką (ne dėl to, kad ji būtinai turi skirtis nuo to, kas yra, bet dėl to, kad rastum savo kryptį) turi ir būti kitoks. Vienaip ar kitaip. Kaip Tau patinka. Keliauti su pižamom, valgyti su lazdelėm, eiti į Gatvės Muzikos Dienas su sariu. Absoliučiai nesvarbu. Bet, jei tai niekam nedaro žalos, neriboti savo noro kažką daryti ar kažkaip atrodyti - vien todėl, kad kažkam tai nepatiks.
Nes tam, kad kurtum savaip, Tu turi būti savas. Ir tikrai ne visi savi mūsų visuomenėje, gyvendami pagal tas normas. Kad darytum savaip, turi būti savas.
Komentarai
Rašyti komentarą