Vemti verčia nuo logikos specialistų, kurie situacijoje nesugeba susigaudyti psichologinėje logikoje, ir matydami, jog veda žmogų į agresyvią pusę, užuot pakeitę toną ir pamėginę savo tiesomis sudominti kitais metodais, toliau veda tą pačią dainelę, įgavę Dievo sindromą.
Kodėl žmonės nesiklauso vieni kitų? Paprastai, jei jaučiu priešiškumą iš savo ar kito, su kuriuo bendrauju, pusės, mėginu išsiaiškinti iš kur jis kyla, atsiprašyti, paleisti, kad abiems pasidarytų lengviau. Bet gal čia empatijos, arba paprasčiausio ignoravimo klausimas? Aš labai protingas, daug žinau ir laikau save logišku, tai man, ką, jau nebereikia sugyventi su kaimynais?
Sako, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Bet pastebiu, kad dažnai šiais laikais žmonės, nešiojantys galingą, įdomų ir tvirtą žinių bagažą, savo smegenis palieka kažkur namie ant sofos. Ir tos žinios jam suteikia tik atskirtumą, nusivylimą pasauliu, ir, žinoma, Dievo sindromą, nes aš toks protingas, o visi tokie kvaili.
Emocinis intelektas, socialinė adaptacija gyvenant visuomenėje yra svarbiau už bene visa kita. Mažų mažiausiai tai turi eiti greta įprasto loginio intelekto. Visus atjaučiantis žmogus visgi negali būti visai nelogiškas, taip jis irgi mokosi.
Bet lipti per kitų galvas su savo žiniomis, kurstyti, nematyti to šalia esančio, kuris visais būdais mėgina su Tavimi sutarti ir iš Tavęs prašo viso labo malonios kompanijos, kuris Tave paguodžia, padeda Tau apsispręsti... ir toliau groti tą pačią dainelę... Paprasčiausiai skaudu. Nemalonu - jau ne tas žodis. Kai žmogui jo nekintantys įsitikinimai yra svarbesni ir už niekuo dėtus ir nenusikaltusius greta jo esančius žmones, norinčius viso labo krislo supratimo ir tai aiškiai išreiškiančius, nelieka nieko kito tik skėsčioti rankomis. Gerti kavą, užblokuoti žmogų veidaknygėj. Ir toliau gyventi, restartuojantis savo supratimą, mokytis pajusti žmogų ir juo pasigerėti, jam padėti ir patarti. Mokytis dalintis.
Tik, bent kurį laiką, jau ne su tais, kurie savo vampyrizmą perduoda visomis bangomis.
Už lango taip nostalgiškai šlama ąžuolas ir ant sienos nuo kiaurai praslydusios šviesos banguoja skritulėliai.
Komentarai
Rašyti komentarą