Nežinau, kur mano palaidinė
Nuo vakar vakaro paliaubas paskelbusi katė kaip feniksas iš pelenų arba tiesiog išsibudinęs žvėris-katė paliaubas nutraukė šįryt. Nuo tada įnirtingai medžiojami dozuoto cukraus vienkartinis pakelis - su visu cukrumi viduje - ir mažas, veik dekoratyvinis, plastmasinis skalbinių segtukas. Ir iš ties atėjo tokie laikai, kai, kadais tuos dekoratyvinius dalykėlius nusipirkę pakeliams užsegti, su jais pritvirtiname padžiautus drabužius. Bet ir ne apie tai.
Negana to, šįryt katė įrodė turinti didelį interesą mano palaidinei, kurią pasidėjau ant lovos, nusiteikusi, kad šiandien dirbsiu ja apsirėdžiusi. Kur paskutinį sykį ją mačiau? Na, ten ir mačiau, ant lovos. Tuomet mačiau, kaip katė ją negailestingai užpuolė ir ėmė kovoti.Mano žvilgsnis kažkur nukrypo ir tai buvo paskutinis sykis, kai ją mačiau.
Turbūt derėtų paieškoti po lova, nuo pat mažens mūsų namų judesys didžiąją dalį savo grobio - raišteliai, karoliukai, diržai ir, pasirodo, drabužiai - velkasi būtent ten. Ten yra net ir pirma vieta, kurioje mūsų katė praleido gerą pusdienį, kai ją atvežė iš Lesės laikinosios globos. Ji ten tūnojo ir tiesiog norėjo, kad niekas prie jos neitų. Vakarop vis kas keliolika minučių išlįsdavo apsidairyti, aplėkdavo kambarį kampais ir šmurkšt vėl atgal po lova.
Ir iki šiol išliko įdomaus charakterio. Šeimininkams meili ir lipšni, bet ne visuomet. Bet kai jau būna, tai per akis. Išminkys visas kojas, persitaisys penkis kartus, glaustysis į veik bet kurią kūno dalį ir jausis paglostyta.
Svečiams ne tiek baikšti, kiek apatiška. Visgi, katytė iš gatvės. O mažoms katytėms miesto gatvėse šiais laikais, tikiu, ne pats geriausias metas.
Išliko keistumų. Jau pusantrų metų mėginam išsiaiškinti, kodėl katė "užkasa" savo vandens dubenėlį prieš jį gerdama. Toks nuoseklus ritualas, dažnai palydėtas vandenyno aplink dubenėlį.
Visiškas mielumas. Namų šviesa ir jaukuma. Žvitrios, medžioklinės akys. Mokymasis sugyventi su gamta ir ją įvertinti - visa tai mes gauname iš nuostabaus padaro, kurį mes, viso labo, maitinam i glostom. Bet svarbiausia - mylim.
Visiškas mielumas. Namų šviesa ir jaukuma. Žvitrios, medžioklinės akys. Mokymasis sugyventi su gamta ir ją įvertinti - visa tai mes gauname iš nuostabaus padaro, kurį mes, viso labo, maitinam i glostom. Bet svarbiausia - mylim.
Net kai neįsivaizduoju, kur yra mano palaidinė.
Komentarai
Rašyti komentarą