Laimė, tai kai su Odeta šneki skaipu ir dviese naršai coursera.org puslapį ir prisijungi prie tiek daug kursų, kad nespėsi peržiūrėt per tris gyvenimus
Laimė, tai kai laukuose darai fotosesiją ir staiga visa apsiniaukia ir pakyla nežmoniškai nuostabus vėjas
Laimė, tai kai paskambina tėtis
Laimė, tai kai Tau vidunaktį užriša kaklaraištį
Laimė, tai kai išvažiuoji į stovyklą, ir išsiaiškinęs, kad gali savaitę nenumirt gamtoje, nebenori grįžti
Laimė, tai apkabinti grįžtantį mylimąjį
Laimė, tai stebėti savo nuomones ir veiksmus nuolat keičiančią katę
Laimė, tai išmokti pasidaryti cappuccino
Laimė, tai mokėti tą cappuccino taisyklingai parašyti
Laimė, tai baimės nugalėjimas, kuomet baimė pati begėdiškai pabėga
Laimė, tai nusišypsoti ryžaplaukiui gatvėje ir jau vienam kitą praėjus tris kartus vienu metu viens į kitą atsisukti
Laimė, tai sutikti dar vieną žmogų, kurio gyvenimą jauti, nors negali to paaiškinti
Laimė, tai negalėti paaiškinti kai kurių dalykų
Laimė, tai naminės mėtos
Laimė, tai tvankus kambarys, už lango kas kelias sekundes visiškai nubąlant dangui nuo žaibo tvyksnių
Laimė, tai klausyti Lisos Hannigan
Laimė, tai poilsis ir miegas po iššūkių kupinos dienos
Laimė, tai maudynės ežere, žaibui plieskiant
Laimė, tai visiškai pasitikėti kitu žmogumi
Laimė, tai sėdėti ir rašyti blogo įrašą
ir būti laimingam
pusnuogiui
ir laimingam.
Komentarai
Rašyti komentarą