Taigi šiandien teko didžiulė garbė apturėti galimybę nueiti į Kamanių Šilelio "Viskas Teka" albumo pristatymą.
Nerašysiu daug istorinių - biografinių faktų, nes tuomet jau tektų užsiimti objektyviu tekstu - ir kur Tu gali nukišti savo emocijas taip greitai, iš po tokio nuostabaus vakaro? Net užmiršau, kad raiščius karts nuo karto sudiegia taip, kad nustoju eiti.
Užmiršau, kad pati vis pritingiu patobulėti muzikoj (bet, labai lėtai, bet kažkur žengiu), kad prieš dvi dienas pradėjau 365 nuotraukų projektą, kuriuo įsipareigoju padaryti po nuotrauką, kuri mane tenkintų, kiekvieną dieną, ir ją įkelti - ir jau nežinau, ką kelti iš šiandienos.
Žodžiu, užmiršta daug dalykų, atsiminta tai, kad senokai negirdėtas Kamanių Šilelis keičiasi, ugdosi, auga, prisideda nariais ir instrumentais, teka, teka, teka.
Net nežinau, kas įdėjo daugiau darbo: muzikantai ar apšvietėjas, tokio fantastiško apšvietimo darbo ne tik, kad nemačiau pastaraisiais metais, bet gal ir išvis nemačiau. Su tokia kokybe, taip suderinto su dainoms, kalbomis, kiekvienu žodžiu.
Neprailgo nei sekundė, kol Mantas derino gitaras. Jie žino, kaip buitines šnekas ant scenos paversti anekdotais ir įspūdingomis frazėmis, žinoma, to paties apšvietėjo padedami.
Kadaise išpopuliarėję su daina "Vyturiai", kurią taip pat pagrojo koncerte (niekad nemaniau, kad raidžių junginys "la" gali kur nors būti priimtinas, tinkamas, gerbtinas, bet jie tai padarė - jie turi dainą, kurios esmė ir yra tas "la". Toks paprastas paprastas genialumas. Jie žino, kaip sudėti dainą) https://www.youtube.com/watch?v=LcI8PcqN3hA
Per laiką frupė išties pasipildė instrumentais, tarp kurių, panašu, namie gali jau greitai ir neberasti vietos padėti kojos - bet juk tai ne taip ir svarbu.
Toks preciziškas tikslumas, natūralūs įsijautusio grojančio, dainuojančio žmogaus judesiai! Garsas, koks garsas!
Skambesių ieškojimai, pasirodę besą fantastiškai sėkmingi, vargšams žiūrovams (bent jau man) vis dar nesuvokiant, kaip žmogui, ką tik išgirdusiam "Kamanių Šilelis" reikia apibūdinti muzikos žanrą. Tai tiesiog imi ir sakai, kad to jie dar negirdėjo.
Publika - arba visi muzikantai, arba gerokai išlavinę dainavimą per tuos pačius Kamanių Šilelio koncertus, be problemų surandantys visas reikiamas natas - ir daugiau - koncerte paprašyti pritarti.
Mane visuomet traukė Kamanių Šilelio buvimas, perdėm nesivarginant, kas čia dabar populiaru, kur reiktų rikiuotis. Tas žaidimas, ieškojimas ir labai sėkmingas radimas, taškymasis, buvimas ten, kur, regis, ir yra jų vieta - tai pusantros valandos meditacijos, socialios meditacijos, pertraukiamos juokelių ir visos salės kvatojimo. Pats tobuliausias penktadienio vakaras.
Nerašysiu daug istorinių - biografinių faktų, nes tuomet jau tektų užsiimti objektyviu tekstu - ir kur Tu gali nukišti savo emocijas taip greitai, iš po tokio nuostabaus vakaro? Net užmiršau, kad raiščius karts nuo karto sudiegia taip, kad nustoju eiti.
Užmiršau, kad pati vis pritingiu patobulėti muzikoj (bet, labai lėtai, bet kažkur žengiu), kad prieš dvi dienas pradėjau 365 nuotraukų projektą, kuriuo įsipareigoju padaryti po nuotrauką, kuri mane tenkintų, kiekvieną dieną, ir ją įkelti - ir jau nežinau, ką kelti iš šiandienos.
Žodžiu, užmiršta daug dalykų, atsiminta tai, kad senokai negirdėtas Kamanių Šilelis keičiasi, ugdosi, auga, prisideda nariais ir instrumentais, teka, teka, teka.
Net nežinau, kas įdėjo daugiau darbo: muzikantai ar apšvietėjas, tokio fantastiško apšvietimo darbo ne tik, kad nemačiau pastaraisiais metais, bet gal ir išvis nemačiau. Su tokia kokybe, taip suderinto su dainoms, kalbomis, kiekvienu žodžiu.
Neprailgo nei sekundė, kol Mantas derino gitaras. Jie žino, kaip buitines šnekas ant scenos paversti anekdotais ir įspūdingomis frazėmis, žinoma, to paties apšvietėjo padedami.
Kadaise išpopuliarėję su daina "Vyturiai", kurią taip pat pagrojo koncerte (niekad nemaniau, kad raidžių junginys "la" gali kur nors būti priimtinas, tinkamas, gerbtinas, bet jie tai padarė - jie turi dainą, kurios esmė ir yra tas "la". Toks paprastas paprastas genialumas. Jie žino, kaip sudėti dainą) https://www.youtube.com/watch?v=LcI8PcqN3hA
Per laiką frupė išties pasipildė instrumentais, tarp kurių, panašu, namie gali jau greitai ir neberasti vietos padėti kojos - bet juk tai ne taip ir svarbu.
Toks preciziškas tikslumas, natūralūs įsijautusio grojančio, dainuojančio žmogaus judesiai! Garsas, koks garsas!
Skambesių ieškojimai, pasirodę besą fantastiškai sėkmingi, vargšams žiūrovams (bent jau man) vis dar nesuvokiant, kaip žmogui, ką tik išgirdusiam "Kamanių Šilelis" reikia apibūdinti muzikos žanrą. Tai tiesiog imi ir sakai, kad to jie dar negirdėjo.
Publika - arba visi muzikantai, arba gerokai išlavinę dainavimą per tuos pačius Kamanių Šilelio koncertus, be problemų surandantys visas reikiamas natas - ir daugiau - koncerte paprašyti pritarti.
Mane visuomet traukė Kamanių Šilelio buvimas, perdėm nesivarginant, kas čia dabar populiaru, kur reiktų rikiuotis. Tas žaidimas, ieškojimas ir labai sėkmingas radimas, taškymasis, buvimas ten, kur, regis, ir yra jų vieta - tai pusantros valandos meditacijos, socialios meditacijos, pertraukiamos juokelių ir visos salės kvatojimo. Pats tobuliausias penktadienio vakaras.
Komentarai
Rašyti komentarą