skamba kaip eilės
švelnios, labai švelnios eilės
suveltos iš pienių pūkų ir trapaus išnešiojimo
jų pavėjui ir su vėju keliaujančių žemės viršūnėm
keliaujančių tavo rankovėm
ir gulant po kojomis

skamba kaip eilės
pažadintos rytmečio rūko
žolelių viršūnes apgaubusio
kol aš sapnuoju kavą

skamba kaip eilės
beprotiškai nesuirusios
šventovėm apsikabinusios
šventovės ant tavo kūno

skamba kaip katės
murkiančios man ant kelių
tyliai, beveik nepastebi
garso skonis priglunda prie kojų
ir
pakelia
kūną