Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Remkime gražias idėjas

     Smagu, kai vyksta gražios iniciatyvos. Nors lietuviškas požiūris dažniausiai ir yra "kam reikia, tas susiras", bet manau, kad tokias iniciatyvas reikia traukti iš underground'o / pogrindžio. Kodėl? Visų pirma - nes ne visi žino, ko jiems reikia ir plačiojoje žiniasklaidoje ir kultūroje sklindant rimtam bukumo lygmeniui nelabai ir turi iš ko rinktis. Ir, nors ir nereiktų būti pasyviam ir mėginti ieškoti, bet, manau, kiekvienas gyvenime esam bent vieną kartą atsidūrę vietoje, ir tik tada supratę, kad jau seniai turėjome ten atsidurti. Todėl dalykais, ypač kurie slypi giliai ar kuriuos nėra lengva išreikšti, dalintis yra praktiškai gyvybiškai būtina.
     Todėl šiandien noriu pasidžiaugti kas dvi savaites išleidžiamu "pozityvaus gyvenimo gidu" - žurnalu "raktas". 1,90Lt už krūvą dvasinių žinių, pateiktų visiems suprantama forma, manau, nėra baisiai didelė kaina.
     Mažytis žurnalo apibūdinimas: "dvisavaitinis žurnalas apie laimę, sėkmę, sveikatą, dvasingumą". Ir apskritai, materialiame pasaulyje, kur už paslaugas pageidautina atsiskaityti pinigais, tą laikraštį su idėjomis dar reikia ne tik atspausdinti, bet ir išvežioti :)
     Man asmeniškai kai kurie numeriai truputį šiaip sau, kai kurie labai įdomūs, bet bet kuriuo atveju verti rėmimo. Todėl jei pamatau - visuomet pagriebiu, ir, daugiau ar mažiau, randu ką paskaityti.
     Jei manote, kad nesate dvasingas ir šių žinių jums nereikia - sveikinu, šis žurnalas yra kaip tik jums, tad pagalvokite dar kartą. Jei manote, kad domitės dvasinėmis žiniomis - jis irgi jums.
     Labai džiugu, kad šiame kapitalistiniame skubėjimo pasaulyje mažyčiu šio žurnalo šūkiu tampa tai, kad save (o tuo pačiu ir visa apie save) galima keisti lėtais ir mažais žingsneliais, mažulyčiais naujais įpročiais, neužimančiais nė dešimties minučių, kuriems šiame skubėjimo pasaulyje įmanoma be problemų rasti ir laiko, ir pastangų ir baisiai nerimaujančioms mamoms, ir stresuojantiems verslininkams (beje, apie stresą šiame numeryje rašo daug). Nežinau, kaip dėl kitų prekybos vietų, bet kartais "Raktą" tikrai matau maximose ir visada spaudos kioskuose. Remkime gražias idėjas!


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

100 faktų apie mane

Šimtas faktų apie mane 1. Dažniausiai nevalgau mėsos 2. Domiuosi Miley Cyrus . Nepaisant fakto, kad bent 80% jos muzikos man yra absoliučiai neklausoma, ji man vis dar graži ir bais įdomus žmogus. 3. Mėgstu susipažint su įvairiausio plauko žmonėm ir būdama perdėm sociali pirmą susitikimo dieną visą kartu bastytis arba diskutuoti ir t.t. 4. Paskutinis geras žiūrėtas filmas – „ Constantine “, 2005 5. Dažniausiai net netyčia į mano rankas pakliuvus kokiai temai imu ir nors paviršutiniškai pasidomiu ja labiau – paskutinės dvi buvo 07-08m. ekonomikos krizė (visokiausi The margin call ir Too big to fail ) ir formulės vienas legendos ( Senna; Rush ) 6. Šiemet pirmą sykį dalyvavau rinkimuose ir žadu tą daryti visuomet ateity 7. Kiečiausias naujas išmoktas patiekalas buvo bulvių ir baltųjų ridikų troškinys-apkepas grietinėlės padaže 8. Turiu ask.fm paskyrą ir dažniausiai gėriuosi klausimais, kurių man niekas nerašo http://ask.fm/IndreGegeckaite 9. Tik...

Elektroninio pašto etiketas.

Sveiki. Ką domina, įkeliu savo darbelį apie elektroninio pašto etiketą. •        ĮŽANGA Kiekvieną dieną mus supa elektroninės technologijos. Kaip kadaise bendravimą akis į akį ėmė atstoti bendravimas telefonu, taip dabar bendravimą telefonu keičia bendravimas kompiuterio pagalba. Interneto tinklas naudojamas įvairiems tikslams: skleisti reklamą, ieškoti informacijos, bendrauti su verslo partneriais. Pastarąjį bendravimą ir aptarsiu šiame darbe.

My hands risen high (short story translated to English)

I rise somewhere high... Everything feels like a dream... The pounding, exhilarating music... Disposable beer cups raised in the air, splashing drink everywhere... The angry shout of a short girl with cuss words... A scene... Somewhere on the street, a guy who grew up in Russia is being kicked with boots... White shoelaces... Skinheads preparing for a football match like school kids: pencils, knives, notebooks, sticks... A crowd of teenagers dressed in black... Pants adorned with chains... A guttural voice screaming to the beat of a song... Night. One can live in a rhythm where there is no sleep. Where there is no tolerance, no citizens of other countries, no yes or no, nothing at all except the first person. I remember how my dad used to listen to rock in the garage. Back in those non-commercial years, when bands were more well-known than they are now, but there wasn’t such blind idolization, in those years when we could all gather in one place, and it didn’t matter where you we...