Tai, ką vakar mačiau, negali būti pavadinta nei homoseksualumu, nei jokiu jam tapačiu žodžiu. Šie žodžiai tam per grubūs, aštrūs, per stereotipiški. Mačiau du nedemonstratyvius jaunuolius, kuriuos tegaliu pavadinti vienas kitu susižavėjusiais žmonėmis. Vienas kitam pakštelinčius į lūpas, retsykiais prisiglaudžiančius... Nedemonstratyvius, bet ir nesislepiančius. Nuoširdžius ir tikrus, besielgiančius visai natūraliai, turinčius visai natūralų ryšį. Turbūt nėra tokio žodžio kalboje nusakyti jų švelnumui. Praėjau pro šalį ir pasidarė taip gera, taip ramu.
Ir juk, kai pagalvoji, tai kūnas yra tik kūnas. Ir netikiu, kad siela turi lytį. Sako, kad praeina tūkstančiai gyvenimų, kol žmonės gauna eidami gatve vienas į kitą atsitrenkti pečiais. Belieka įsivaizduoti, kiek gyvenimų prireikia, kol sutinki sau skirtąjį. Ir kad tokiam ryšiui, tūkstančių gyvenimų ryšiui sutrukdytų lytis...
Belieka tik pagalvoti, kad gal ne vienas žmogus nesuras savojo Kito vien dėl to, kad niekuomet nepagalvojo, jog jis čia pat, tik kitaip, nei tikimasi.
Ir tūkstančiai gyvenimų nueina velniop...
Ir juk, kai pagalvoji, tai kūnas yra tik kūnas. Ir netikiu, kad siela turi lytį. Sako, kad praeina tūkstančiai gyvenimų, kol žmonės gauna eidami gatve vienas į kitą atsitrenkti pečiais. Belieka įsivaizduoti, kiek gyvenimų prireikia, kol sutinki sau skirtąjį. Ir kad tokiam ryšiui, tūkstančių gyvenimų ryšiui sutrukdytų lytis...
Belieka tik pagalvoti, kad gal ne vienas žmogus nesuras savojo Kito vien dėl to, kad niekuomet nepagalvojo, jog jis čia pat, tik kitaip, nei tikimasi.
Ir tūkstančiai gyvenimų nueina velniop...
Komentarai
Rašyti komentarą