Esame matės lapeliai. Kas yra matę, kaip matė plikoma permatomame stikliniame arbatinuke/kavinuke, kur, kai jau "pritraukia" sietelis yra pastumiamas žemyn, prispausdamas nuosėdas.
Tai štai. Matė labai maištinga, jei tik vėl pakeli sietelį, ji visa dieviškai žaviai sukyla. Žalsvos spalvos vandenyje jos lapeliai vienas su kitu grumiasi dėl vietos. Visi daug maž tokio pat dydžio - mažyčiai, visi iš to paties šaltinio. Nevienodų formų, kiekvienas unikalus, nėra antro tokio lapelio. Tu pamatai jo unikalumą ir jis išnyksta, jo vietą pakeičia kitas. Į kažkokią vietą lapelis ateina ir nė nespėjus mirktelėti išeina iš jos. Toliau blaškosi.
Bet galiausiai, pralaukus labai ilgą laiką (beprotiškai ilgą, jei nori atsigerti matės), visi tie lapeliai nusėda savo noru, ir neatrodo, kad jie būtų tuo labai nepatenkinti. O matė per tą laiką įgauna tik dar žavesnį ir ryškesnį atspalvį.
Tai štai. Matė labai maištinga, jei tik vėl pakeli sietelį, ji visa dieviškai žaviai sukyla. Žalsvos spalvos vandenyje jos lapeliai vienas su kitu grumiasi dėl vietos. Visi daug maž tokio pat dydžio - mažyčiai, visi iš to paties šaltinio. Nevienodų formų, kiekvienas unikalus, nėra antro tokio lapelio. Tu pamatai jo unikalumą ir jis išnyksta, jo vietą pakeičia kitas. Į kažkokią vietą lapelis ateina ir nė nespėjus mirktelėti išeina iš jos. Toliau blaškosi.
Bet galiausiai, pralaukus labai ilgą laiką (beprotiškai ilgą, jei nori atsigerti matės), visi tie lapeliai nusėda savo noru, ir neatrodo, kad jie būtų tuo labai nepatenkinti. O matė per tą laiką įgauna tik dar žavesnį ir ryškesnį atspalvį.
Komentarai
Rašyti komentarą