Tai, apie ką verta parašyti, man yra vakarykštė diena, kuri buvo beprotiškai ilga (apytiksliai nuo 5.00 ryto iki 11.40 vakaro).
Atradau Aikido, kur noriu pamėginti vaikščioti. Į nuostabias rytines treniruotes nuo 06.30 :D Bet buvo puikus rytas. Aikido treniruotės (ypač rytinės tuo fainos) yra fainos to, kad gali daug gulėti. Na, gali daug gulėti, nes po to, kai puoli, Tave paguldo. Bet gi neskaudžiai :>
Po to sekė darbas, tada Filologijos rudens renginys. Į jį nuėjusi aš kažkaip tikėjausi, kad finalas jau buvo, čia tiesiog kai kurie paskaitys ir kažką apdovanos, o pasirodo, komisija vietoje rinko jiems fainiausius. Ir aš į juos papuoliau, dalinomės su kažkuo antrąją vietą poezijoj. Gavau bilietą į spektaklį (kaip tik šnekėjau, kad seniai buvau ir norėčiau nueiti), bet tą dieną, kai dirbu iki vėlai. Taip kad kitas žmogus mielai ir džiaugsmingai nueis į spektaklį.
Tuomet sekė Razausko koncertas. Nežinau, kaip, bet toptelėjo mintis, kad seniai buvau, šiandien jis kaip tik groja. Tai ir nuėjom. Kojos nelaikė visai, kadangi atsisėst vietų nebuvo, galiausiai Aivaras priėmė ant kėdės galiuko. Išbuvom beveik iki galo, bet ne visai. Troleibuse smigau žmogui ant peties, o tas žmogus tuo tarpu apie gyvenimą šnekėjo su vienu vyruku, kuris kišenėje turėjo daug gintarinių akmenukų ir juos visiems dalino. Du paliko ir mums.
Atradau Aikido, kur noriu pamėginti vaikščioti. Į nuostabias rytines treniruotes nuo 06.30 :D Bet buvo puikus rytas. Aikido treniruotės (ypač rytinės tuo fainos) yra fainos to, kad gali daug gulėti. Na, gali daug gulėti, nes po to, kai puoli, Tave paguldo. Bet gi neskaudžiai :>
Po to sekė darbas, tada Filologijos rudens renginys. Į jį nuėjusi aš kažkaip tikėjausi, kad finalas jau buvo, čia tiesiog kai kurie paskaitys ir kažką apdovanos, o pasirodo, komisija vietoje rinko jiems fainiausius. Ir aš į juos papuoliau, dalinomės su kažkuo antrąją vietą poezijoj. Gavau bilietą į spektaklį (kaip tik šnekėjau, kad seniai buvau ir norėčiau nueiti), bet tą dieną, kai dirbu iki vėlai. Taip kad kitas žmogus mielai ir džiaugsmingai nueis į spektaklį.
Tuomet sekė Razausko koncertas. Nežinau, kaip, bet toptelėjo mintis, kad seniai buvau, šiandien jis kaip tik groja. Tai ir nuėjom. Kojos nelaikė visai, kadangi atsisėst vietų nebuvo, galiausiai Aivaras priėmė ant kėdės galiuko. Išbuvom beveik iki galo, bet ne visai. Troleibuse smigau žmogui ant peties, o tas žmogus tuo tarpu apie gyvenimą šnekėjo su vienu vyruku, kuris kišenėje turėjo daug gintarinių akmenukų ir juos visiems dalino. Du paliko ir mums.
Komentarai
Rašyti komentarą